Sekite 15min Google
Rugsėjį Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija nusprendė Šnipiškėse, Lvivo gatvėje, greta Sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“ ir „K29“ esančiam sklypui suteikti Boimų skvero pavadinimą.
Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorius Darius Žeruolis teigė, kad idėja dėl Boimų skvero gimė jam ir istorikui Aivui Ragauskui svarstant apie archyvo bendradarbiavimą su Ukraina.
„Profesorius Ragauskas siūlo (...) skverelį (...) simboliškai Lvivo gatvėje pavadinti iš Lvivo kilusios žymios giminės vardu“, – posėdyje kalbėjo D. Žeruolis.
A. Ragauskas pažymėjo, kad Vilnius nuo LDK laikų buvo itin tarptautiškas miestas, kuriamas tiek vietinių, tiek atvykėlių, tad ir miesto elitą sudarė įvairių tautybių žmonės.
„Senajame Vilniaus mieste valdžios elite mes turėjome žmonių iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos, dabartinės Ukrainos, tuometės Lenkijos dalies, ir kitų kraštų“, – kalbėjo A.Ragauskas.
Jo teigimu, iš Lvivo kilusi Boimų šeima yra viena iš tų „labai rimtų jungčių“ tarp Lietuvos sostinės ir Ukrainos miesto.
„Tai viena garsiausių Vidurio ir Rytų Europos šeimų“, – sakė istorikas.
Boimų giminės pradininkas Jurgis Boimas į Abiejų Tautų Respubliką (ATR) atvyko kartu su valdovu Steponu Batoru, įsikūrė Lvive, vertėsi prekyba.
Giminės pėdsaką šiame Ukrainos mieste žymi į UNESCO paveldą įtrauktame senamiestyje stovinti renesansinės architektūros Boimų koplyčia.
J.Boimo sūnus Povilas Jurgis Boimas buvo ATR valdovo Zigmanto Vazos karališkasis gydytojas, Lvivo vaitas – aukščiausias teismo pareigūnas.
Jo sūnus Povilas Boimas taip pat buvo medikas, gydė aukščiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikus.
Į Vilnių P.Boimas atvyko 1649 metais, pateko į miesto elitą, dirbo miesto taryboje, ėjo suolininko, tarėjo pareigas, tapo miesto burmistru, o 1667 metais paskirtas miesto vaitu, dažnai būdavo miesto pasiuntinys seimuose.
A. Ragauskas teigė, kad įvardijant dabartiniais terminais, P.Boimas buvo Vilniaus miesto meras.
„Įdomu, kad pareigas jis gavo už nuopelnus kovose su maskvėnais. Jis medicinos daktaras buvo, nešaudė su šautuvu, bet gydė tuos, kurie šaudė“, – kalbėjo istorikas.
Jo brolis Benediktas Povilas buvo jėzuitas, Vilniaus universiteto profesorius, prieš mirtį dirbęs Šv. Kazimiero bažnyčioje, joje ir palaidotas.
Žymiausias giminės atstovas – Povilo ir Benedikto brolis Mykolas, vadinamas „lenkiškuoju Marku Polu“.
M.Boimas buvo jėzuitų misionierius, mokslininkas ir keliautojas, nuvykęs į Kiniją, tapęs paskutiniojo Mingų dinastijos imperatoriaus diplomatu, savo veikalais supažindinęs Europą su Kinijos geografija, medicina.
„Jis tiesioginio ryšio su Vilniumi neturi, bet aš neabejoju, kad su broliais palaikė ryšius“, – teigė A.Ragauskas.
Dėl Boimų skvero pavadinimo suteikimo dar turės nuspręsti sostinės taryba.
