Sekite 15min Google
Pasak LRT, JAV pareigūnai Lietuvai perdavė žinią, kad TBT klausimas ypač aktualus šalims, kuriose dislokuoti Amerikos kariai, nors tiesiogiai ir nepagrasino karių išvesti, jei Lietuva liks teismo nare.
Amerikos pareigūnai reiškia susirūpinimą dėl šio teismo išduoto arešto orderio Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahu). Amerikos pareigūnai kelia klausimą, kaip Romos statutą pasirašiusios šalys, priimančios amerikiečių karius, laikysis Amerikos karius priimančios šalies įsipareigojimų.
Kita vertus, skelbia transliuotojas, tiesioginio Amerikos prašymo pasitraukti iš šio teismo Lietuva, pasak šaltinių, nesulaukė.
LRT kalbintų analitikų teigimu, Jungtinės Valstijos turi dislokavusios karių daugiau nei šimte šalių, o keičiantis pasaulio politikai kyla rizika, kad dislokuoti kariai susidurs su teisiniu persekiojimu. Vis dėlto abejojama, ar Lietuvai nepasitraukus iš Romos statuto, Amerika dėl to išvestų karius.
BNS skelbė, kad Jungtinės Valstijos jau kurį laiką yra pradėjusios kampaniją prieš TBT ir ragina sąjungininkus trauktis iš jo jurisdikcijos.
Liepos viduryje inicijuotą diplomatinį ir politinį spaudimą prieš Hagos teismą Amerika grindžia pastarojo „nepateisinama grėsme JAV suverenumui“.
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) nuomonės straipsnyje „The Wall Street Journal“ teigė sunkiai įsivaizduojantis pasaulį, kuriame „JAV kariai, policijos pareigūnai, pasienio patruliai ir išrinkti vadovai galėtų būti nutempti prieš tarptautinį teismą, teisiami teisėjų iš atsitiktinių pasaulio šalių ir įkalinti tūkstančius mylių nuo Amerikos“.
Santykiai tarp JAV ir Hagoje įsikūrusio teismo suaižėję dar nuo pirmosios Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadencijos, o kai kuriems TBT teisėjams jau taikomos JAV sankcijos.
Vašingtoną pykdo tai, jog Hagos teismas, nors faktiškai įšaldė, formaliai taip ir neuždarė tyrimų dėl JAV karių bei CŽA galimai vykdytų kankinimų ir karo nusikaltimų Afganistane bei slaptuose kalėjimuose Europoje.
2002 metais įsteigtas TBT yra atsakingas už sunkiausių pasaulyje nusikaltimų vykdytojų persekiojimą, kai valstybės neturi noro ar galimybių to padaryti pačios.
Lietuva prie Romos statuto prisijungė 2003 metais, šiuo metu Romos statutą yra ratifikavusios 125 pasaulio valstybės.