Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Viltys iki vakaro visiškai numalšinti ugnį blėsta: koją ugniagesiams kiša kylantis vėjas ir gendanti technika

Kuršių Nerijos gaisras gesinamas iš sraigtasparnio
Dariaus Jasaičio nuotr. / Kuršių nerija
Šaltinis: 15min.lt/BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilčių iki vakaro likviduoti gaisrą Kuršių nerijose vis mažiau. Darbus sunkina kylantis vėjas, gendanti ugniagesių technika.

Kuršių nerijos gaisro gesinimo štabas informuoja, kad ugnis nelaimės vietoje  nebeplinta,  tačiau nerimą kelia stiprėjantis vėjas iš rytų.

Šiuo metu atvira liepsna dega vienas gaisro židinys. Tačiau išlikę daug rusenančių ar smilkstančių gaisravietės taškų, – pasakojo Neringos girininkas Tomas Jukna.

„Stiprėjančios marių bangos rodo, kad atsipūsti negalime. Vėjas kyla, tad grėsmė, kad ugnis bet kurioje miško vietoje gali atsinaujinti, labai didelė. Šiuo metu atvira liepsna dega vienas gaisro židinys. Tačiau išlikę daug rusenančių ar smilkstančių gaisravietės taškų“, – pasakojo Neringos girininkas Tomas Jukna.

Technika nebeatlaiko

Intensyvių gelbėjimo darbų nebeatlaiko ugniagesių technika.

„Sugedo kelios autocisternos. Skubiai paprašėm pastiprinimo iš aplinkinių miestų. Savo techniką atsiuntė Skuodas, Šilalė, Plungė“, – pasakojo  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Gurevičius.

Trys ugniagesių autocisternos iš rikiuotės išėjo jau pirmąją gaisro dieną. Dvi apdegė, trečiąją ugnis sunaikino visiškai.

Papildomai skirta 30 karių

Šeštadienį padėti gesinti Kuršių nerijoje ties Alksnynės kontrolės postu kilusį gaisrą papildomai skirta 30 Lietuvos karių. Dar vieno Klaipėdoje dislokuoto Lietuvos kariuomenės padalinio – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės – kariai į pagalbą išskubėjo gavus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymą.

Šiuo metu penktadienį Kuršių nerijoje įsiplieskusiam gaisrui malšinti yra skirta 90 Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų karių ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su įgula. Gaisro vietoje pakaitomis nuo penktadienio dirba po 30 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono karių.

Pasitelkti sraigtasparniai

Ankstų šeštadienio rytą į orą pakilo Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis, kuris pila vandenį iš viršaus. Vėliau prie jo prisijungė į pagalbą iš Latvijos atsiųstas sraigtasparnis.

Ankstyvą šeštadienio rytą Neringos meras Darius Jasaitis, apvažiavęs gaisravietę, pasakojo, kad ugnis vis dar įsiplieskia skirtinguose plotuose.

„Išlieka grėsmė, kad pusiasaliui teks atjungti elektrą. Netoli aukštos įtampos elektros laidų gelbėtojai neseniai numalšino gaisrą, tačiau ugnis bet kurią minutę gali atsinaujinti“, – pasakojo Neringos meras D.Jasaitis.

Neskubama atšaukti ir ekstremalios padėties. Ugniagesių  vertinimu, visiškai likviduotas gaisras gali būti tik po kelių dienų.

Išlieka grėsmė, kad pusiasaliui teks atjungti elektrą. Netoli aukštos įtampos elektros laidų gelbėtojai neseniai numalšino gaisrą, tačiau ugnis bet kurią minutę gali atsinaujinti, – pasakojo Neringos meras Darius Jasaitis.

Atsinaujinančius gaisro židinius gelbėtojai malšino visą naktį. Paryčiais pervargusius pareigūnus pakeitė kita pamaina.

„Kartu su 70  ugniagesių Kuršių nerijoje tebedirba apie pusšimtis karių, miškininkai, nacionalinio parko darbuotojai. Sutelkta 50 vienetų įvairiausios technikos. Pajėgos yra suskirstytos į keturias komandas, dirbančias skirtingose ugnies nusiaubto miško plotuose“, – šeštadienio rytą pasakojo priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Gurevičius. Vos prašvitus buvo leista pakilti ir Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparniui. Netrukus prie jo turėtų prisijungti ir latvių karių  lėktuvas. Iš specialių kaušų pildami vandenį jie visą dieną laistys smilkstančią miško paklotę.

Ugnies padarytą žalą įvertinti paprašytas Kretingos miškų urėdijos vadovas Antanas Baranauskas tikino, kad ji labiau moralinė nei materialinė.

„Neringos miškas jau buvo pasenęs, kalnapušės perdžiūvusios. Miškas pamažu buvo kertamas, kad jį būtų galima atsodinti naujais medžiais, tačiau ugnis buvo pirmesnė už mus“, – nuogąstavo urėdas.

Pirminė gaisro priežastis – numesta nuorūka

Gaisras Kuršių nerijoje kilo apie vidurdienį penktadienį. Pirmiausia degti pradėjo miškas šalia dviračių tako. Neringos savivaldybėje paskelbta ekstremali padėtis. 

Svarstoma, kad gaisrą galėjo sukelti numesta nuorūka.

Priminė „amžiaus gaisrą“

Didelis gaisras Kuršių nerijoje buvo kilęs ir 2006 metų gegužę. Tąkart išdegė 235 hektarai Smiltynės miško. Jį gesino per 1460 žmonių.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min