Iki šiol kiekviena Bendrijos narė ES Vadovų tarybai pirmininkaudavo po pusmetį. Šį laikotarpį šalys stengiasi išnaudoti kaip galima naudingiau, kadangi tuomet būna labiausiai girdima tiek ES viduje, tiek užsienyje.
Tačiau įsigaliojus Lisabonos sutarčiai jau nuo kitų metų tvarka keisis: ES po 1,5 metų laikotarpį pirmininkaus vadinamieji „Trio“ – trys šalys, kurios, kaip buvo numatyta, turėjo pirmininkauti po pusmetį. Kitas svarbus pokytis – atsiradus ES prezidento ir užsienio politikos vadovo postams, absoliuti dauguma užsienio politikos, tarptautinių santykių klausimų perkeliami ant jų pečių.
Įtakos – mažiau
Lietuva ES pirmininkaus 2013 metais kartu su Graikija ir Airija. Anksčiau Užsienio reikalų ministerija (URM) vylėsi, jog šį pusmetį bus pasiekta Lietuvai svarbių tikslų. Dabar ministerijos specialistai sutinka, kad tiek įtakos, kiek anksčiau, pirmininkaujanti šalis neturės. „Iš esmės dar laukiame kitų metų, kai pirmininkavimą pradės pirmasis trejetas (Ispanija, Belgija ir Vengrija – aut. past.). Tai bus lyg precedentas“, – „15min“ sakė URM ES departamento Institucinių klausimų ir pasirengimo pirmininkauti ES skyriaus vedėjas Julius Pranevičius.
Anksčiau tai buvo savotiškas „pasipuikavimo“ pusmetis, dabar sistema keičiasi ir to bus mažiau. Tačiau nors užsienio politika perleidžiama naujiesiems pareigūnams, aš to nesureikšminčiau, kadangi poziciją visuomet reikėjo derinti, – sakė G.Vitkus.Jo teigimu, anksčiau buvo ruošiamas pusmečio planas, tačiau šiuo metu jau pradedami pokalbiai su Graikija ir Airija dėl darbų pasidalinimo artėjančiam pirmininkavimo laikotarpiui. Beje, „trio“ gali susitarti dirbti ir po pusmetį ar – atvirkščiai – visam laikotarpiui pasidalinti konkrečias sritis. Kaip elgsis mūsų trejetas, kol kas nenuspręsta.
J.Pranevičius pripažino, kad įsteigus ES prezidento bei užsienio politikos vadovo postus pirmininkaujančios šalies įtakos užsienio politikoje praktiškai neliks. „Tačiau ir anksčiau nebuvo taip, kad ką pasako pirmininkaujanti šalis, taip ir yra. Bet kokioms deryboms buvo rėmai, mandatas, dėl kurio reikėjo derintis su kitomis Bendrijos narėmis. Gal didesnis privalumas buvo tas, kad šalis galėjo kelti sau aktualius klausimus“, – teigė J.Pranevičius.
Pašnekovas pridūrė, kad du nauji postai ir buvo įsteigti tam, kad ES kalbėtų „vienu balsu“, vykdytų nuoseklią politiką, būtų labiau matoma – jie bus tarsi ES „ruparas“ pasauliui. „Deja, tai gali reikšti, kad nebūsime tiek matomi, kiek iki šiol pirmininkavusios šalys“, – sakė J.Pranevičius.
Jis pabrėžė, jog svarbiausias pirmininkaujančios šalies darbas yra organizacinis: darbų, vizitų, susitikimų, renginių organizavimas, taip pat kompromiso ieškojimas, pozicijų derinimas. „Tai taip pat turi didelę įtaką, gal dar svarbesnę, juk ES esmė yra vidaus politika“, – kalbėjo pašnekovas.
Atsisakyti negalima
Kiek Lietuvai kainuos pirmininkavimas, kol kas nežinoma. J.Pranevičiaus teigimu, kitos Bendrijos šalys tam išleisdavo nuo 60 iki 180 mln. eurų. „Suma priklauso nuo išsikeltų tikslų. Mes, matyt, orientuosimės į mažesnę sumą. Bet kokiu atveju, organizacinės išlaidos lieka: reikės ne tik personalo, bet ir transporto, viešbučių, salių...“ – vardino jis.
ES ekspertas, politologas Gediminas Vitkus teigia, jog pirmininkavimas Bendrijai yra pareiga, todėl išlaidos neišvengiamos ir jos neprivalo „atsipirkti“ nauda. „Tai yra didelis organizacinis darbas ir lėšas tenka skirti, nori to ar nenori, – sakė G.Vitkus. – Anksčiau tai buvo savotiškas „pasipuikavimo“ pusmetis, dabar sistema keičiasi ir to bus mažiau. Tačiau nors užsienio politika perleidžiama naujiesiems pareigūnams, aš to nesureikšminčiau, visgi įtakos užsienio politikai pirmininkaujanti šalis turėjo ne itin daug, poziciją visuomet reikėjo derinti. O darbotvarkę ir toliau reikia sudarinėti, taigi galima ją pakreipti savo linkme.“
G.Vitkaus teigimu, kaip ir anksčiau, taip ir įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pasiekta nauda priklausys ne tik nuo suteikiamų galių, bet ir nuo pačios šalies ambicijų bei įdirbio.
