Lėšas e.demokratijos skatinimui ketinama skirti 36 rajonų savivaldybėms, kurios buvo atrinktos pagal gyventojų skaičių. Didžiąją dalį – 85 proc. – minėtos sumos skiria Europos Sąjunga (ES), likusi dalis – šalies biudžeto lėšos. Pačios savivaldybės prie projektų neprisideda.
Dauguma rajonų numato sukurti galimybę gyventojams tiesiogiai internete stebėti savivaldybių tarybų posėdžius.
Tokią galimybę jau yra sudariusios Vilniaus ir Kauno savivaldybės, taip pat internete galima stebėti Seimo posėdžius. Tačiau minėtos transliacijos didelio gyventojų dėmesio nesulaukia.
„Žiūrimumas priklauso nuo svarstomų klausimų aktualumo. Būna, prisijungia kelios dešimtys, kartais – šimtas ar daugiau žiūrovų“, – sakė Seimo Informacijos technologijų departamento direktoriaus pavaduotojas Jurgis Bridžius.
Deja, prisijungus daugiau žiūrovų transliacija pradeda trūkinėti. Todėl ateityje planuojama didinti kanalo pralaidumą, taip pat numatoma sudaryti galimybę gyventojams komentuoti teisės aktus, kuriuos ketinama priimti ar kurie buvo priimti.
Panašių priemonių, pasinaudodama ES ir šalies biudžeto lėšomis, imsis ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Žiūrovų nedaug
„Šiuo metu galima stebėti posėdžių transliacijas, bet šita galimybė sudaryta buitinėmis priemonėmis, be jokių finansavimų, nupirktos paprastos internetinės kameros, todėl vaizdo kokybė prasta. Žiūrovų būna nedaug, iki šimto“, – teigė Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas.
Galima rašyti projektus ir kompiuteriams pirkti, bet reikės įrodyti, kad taip bus skatinama e.demokratija. Kažin ar pavyktų tai įrodyti, – dvejojo R.Jančiauskas.Vilniaus miestui iš minėtų 19,5 mln. Lt bus skirta apie 1,5 mln. Lt. Anot R.Jančiausko, gavus finansavimą, bus nupirktos naujos kameros, taip pat patobulinta savivaldybės interneto svetainė.
Joje ketinama sudaryti galimybę komentuoti bei vertinti tarybos svarstomus nutarimus. „Prieš posėdį tarybos nariai gaus ne tik nutarimus, bet ir gyventojų nuomones, vertinimą. Galbūt tai turės įtakos jų sprendimui“, – pastebėjo R.Jančiauskas. Šias priemones numatoma įgyvendinti iki kitų metų pabaigos.
Paklaustas, kokia prasmė tobulinti transliaciją, kurią žiūri vos kelios dešimtys žmonių, arba diegti tokią galimybę mažose savivaldybėse, kur interneto vartotojų – mažuma, R.Jančiauskas aiškino, jog projektai rengiami atsižvelgiant į gaunamą finansavimą. „Tai kiekvienos savivaldybės sprendimas. Transliacijos, žinoma, nėra labai populiaru, bet kitos priemonės, tarkim, nutarimų vertinimas, reikalauja daugiau lėšų. Mes gavome didesnį finansavimą ir galime tai sau leisti. Mažosios (savivaldybės – aut. past.), matyt, gavo mažiau lėšų ir turi tenkintis transliacijomis“, – teigė R.Jančiauskas.
Paklaustas, ar nebūtų naudingiau nupirkti daugiau kompiuterių mokykloms arba kaimų bendruomenėms, pašnekovas aiškino, jog lėšų panaudojimas yra ribotas. „Galima rašyti projektus ir kompiuteriams pirkti, bet reikės įrodyti, kad taip bus skatinama e.demokratija. Kažin ar pavyktų tai įrodyti“, – dvejojo R.Jančiauskas.
Be posėdžių transliacijų ir nutarimų komentavimo, kitos savivaldybės numato rengti vaizdo konferencijas, diskusijų forumus, gyventojų apklausas, sukurti „problemų žemėlapius“, kuriuose gyventojai galės pažymėti problemų vietas bei jas trumpai apibūdinti.
Elektroninę demokratiją regionuose skatinantys projektai vykdomi pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemonę „Elektroninė demokratija: regionai“.
