Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vis daugiau žmonių pagalbos dėl pažeistų teisių ieško policijoje, o ne teismuose

Policijos reidas Vilniuje
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Policijos reidas Vilniuje
Šaltinis: 15min
0
A A

Vis mažiau Lietuvos gyventojų galvoja, kad buvo vienaip ar kitaip pažeistos jų teisės. Nors dėl to besikreipiančiųjų į policiją padaugėjo pusantro karto, vis mažiau žmonių pagalbos ieško teismuose. Ekspertai pastebi bendrą įvairių teisių, pavyzdžiui, į asmens saugumą, žodžio laisvę, dalyvavimą politiniame gyvenime, nuosavybę, teisingą teismą, privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiamumo mažėjimą, o apskritai mažiausiu pažeidimu laikomos stebėjimo kameros gatvėse.

Tokius rezultatus atskleidė Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa. Analogiškos apklausos buvo atliekamos 2006 m., 2008 m. ir 2010 m. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti penktadienį, prieš pat Tarptautinė žmogaus teisių dieną, kuri minima gruodžio 10-ąją.

Mažiau žmonių įsitikinę, kad buvo pažeistos jų teisės – 18 proc. arba tiek pat kiek 2008-aisiais, o prieš porą metų taip galvojo 22 proc. Bet, kaip ir anksčiau, dėl pažeistų teisių skundėsi tik maždaug vienas iš penkių respondentų. Likusieji savo pasyvumą motyvavo netikėjimu, kad sulauks efektyvios pagalbos.

Apklausa rodo, kad smuktelėjo suvokiamo informuotumo apie žmogaus teises lygis. 2008 m. keturi iš dešimties respondentų sakė, kad jiems pakanka informacijos apie žmogaus teises, 2010 m. taip manančiųjų padaugėjo iki 54 proc., o šiemet sumažėjo iki 52 proc. Kitaip tariant, pusei Lietuvos gyventojų vis dar stinga informacijos apie žmogaus teises. Tiesa, daugiau žmonių, ypač jaunesnio amžiaus, žino, kur kreiptis dėl pažeistų teisių.

Padaugėjo besikreipiančiųjų į policiją (nuo 30,6 proc. iki beveik 46 proc.), o asmenų, ginančių savo teises teisme, skaičius sumažėjo nuo 33 proc. tik 22 proc. Tai liudija augantį pasitikėjimą policija ir krentantį pasitikėjimą teismais, pažymima tyrimo ataskaitoje.

Šią išvadą esą patvirtina daugelio išreikšta nuomonė, kad teismai yra viena iš labiausiai žmogaus teises pažeidžiančių institucijų. Skalėje nuo 1 (mažiausiai pažeidžianti) iki 10 (labiausiai pažeidžianti), respondentai teismus įvertino 5,89. Nors tai – geresnis įvertinimas nei 2010-aisiais (6,61), teismai šiuo požiūriu išlieka antri nuo apačios.

Nedaug atsilieka prokuratūra (5,57), policija (5,35) ir Seimas (5,3). Daugiausiai žmogaus teisių pažeidimų darančia institucija toliau laikomi antstoliai – 7,06.

Iš apklausoje nurodytų pilietinių ir politinių teisių labiausiai pažeidžiama toliau laikoma teisė į teisingą teismą (vertinama vos geriau nei ankstesniais metais – 6,13). Bet ekspertai pastebi bendrą visų aptariamų teisių (į asmens saugumą, žodžio laisvę, dalyvavimą politiniame gyvenime, nuosavybę, teisingą teismą, privataus gyvenimo neliečiamumą) pažeidžiamumo mažėjimo tendenciją. Atsakymai leidžia manyti, kad, nors ir nežymiai, šios teisės buvo pažeidžiamos mažiau.

Respondentų vertinimu, šiuo metu labiausiai diskriminuojami yra psichikos ligoniai ir pagyvenusieji (jų diskriminavimo lygis vertinamas atitinkamai 5,52 ir 5,06, truputį mažiau nei ankstesnėse apklausose). Šiek tiek sustiprėjo tautinių mažumų (iki 3,62) ir seksualinių mažumų diskriminavimo suvokimas (iki 4,77).

Pastarasis vertinimas, anot ekspertų, yra sąlyginai žemas, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog, respondentų vertinimu, teisės į privataus gyvenimo gerbimą labiausiai pažeistų per radiją paskelbta žinia, kad vaikas yra homoseksualios orientacijos (8,38). „Nors nenorima pripažinti, kad seksualinės mažumos diskriminuojamos, aiškiai suvokiama, jog dėl viešo priskyrimo seksualinėms mažumoms nukentėtų vaikas ir visa šeima“, – teigiama ataskaitoje.

Kaip ir ankstesniais metais, mažiausiu pažeidimu laikomos vaizdo kameros gatvėse (3,57), jos vertinamos dar palankiau nei ankstesniais metais. Tai esą reiškia, kad visuomenė linkusi aukoti savo teisę į privatumą mainais į didesnį saugumą, neskiriant pastangų šį pažadą įvertinti kritiškai.

Ir toliau daugelis pažeidimu laiko reikalavimą pateikti asmens kodą parduotuvėje grąžinant prekes, vaizdo stebėjimo kameros įrengimą darbo vietoje be respondento žinios, TV laidas, kuriose rodomas viešoje vietoje sulaikytas ir kalbinamas neblaivus nepilnametis respondento vaikas. Bet išlieka skirtumas tarp savo ir viešų asmenų privatumo pažeidimo vertinimo, pavyzdžiui, įstatymo pažeidimu įtariamo Seimo nario telefono pokalbių pagarsinimas TV žiniose.

Tyrimas buvo atliktas lapkričio 9-19 d., jo metu buvo apklausti 1002 suaugę Lietuvos gyventojai 58 vietovėse.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min