Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Visagino vadovė Dalia Štraupaitė – ne pirma ir ne paskutinė Lietuvos merė už grotų

Visagino rajono merė Dalia Štraupaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Visagino rajono merė Dalia Štraupaitė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Specialieji agentai jau šešerius metus vykdo reidus į vietinės reikšmės politikų kabinetus ir bando už grotų įkišti korumpuotus veikėjus. Pirmoji didelė Specialiųjų tyrimų tarnybos ataka įskėlė Trakų savivaldybės mūrus, o šią savaitę už grotų atsidūrė Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė. Tačiau STT įtarimų sulaukę savivaldos politikai dažnai agentus įveikia teismuose.

Antradienio vakarą į Visagino merės Lietuvos laisvės sąjungos vicepirmininkės D.Štraupaitės duris pasibeldė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ir pareiškė, kad ji įtariama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Spėjama, kad įtakinga politikė naudojosi savo pavaldiniais tvarkydama „namų ūkį“. 

Ką tai reiškia, pareigūnai kol kas nedetalizuoja, tačiau teismas patikėjo argumentais ir leido merę vieną mėnesį laikyti už grotų.

Per pastaruosius šešerius metus tokių situacijų buvo dešimtys. STT agentai aktyviai veržėsi į savivaldybių politikų kabinetus ir reikšdavo jiems įtarimus.

Kai kurie politikų nusižengimai dabar kelia šypseną, tačiau mūsų šalyje buvo ir tokių vietinės reikšmės veikėjų, kurių įžūlus turto grobstymas galėtų prilygti Holivudo filmo scenarijui.

Kai kurie politikų nusižengimai dabar kelia šypseną, tačiau mūsų šalyje buvo ir tokių vietinės reikšmės veikėjų, kurių įžūlus turto grobstymas galėtų prilygti Holivudo filmo scenarijui.

Švenčionių meras girtas šlaistėsi lėktuve

Turbūt į pačią komiškiausią situaciją pateko Švenčionių rajono meras „darbietis“ Vytautas Vigelis. Prieš dvejus metus jis buvo įtarimas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi. Tada teisėsaugos pareigūnus sudomino ir Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Juodas Urbavičius. 

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Vytautas Vygelis
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Meras Vytautas Vygelis sukėlė incidentą lėktuve, skrendančiame į Prancūziją.

Į pareigūnų akiratį jie pateko todėl, kad 2011 metais keliaudami į Prancūziją buvo išlaipinti iš lėktuvo dėl girtumo, sukėlė konfliktą. Incidentas kilo Varšuvoje.

Ta istorija plačiai nuskambėjo nacionalinėje žiniasklaidoje, iš rajono politiko šaipėsi ir internetinių memų kūrėjai, ir vadinamųjų infošou žurnalistai.

Nesijuokė tik teisėsaugos pareigūnai – jie įtarė, kad V.Vigelis ir jo bendražygis J.Urbavičius bandė nuslėpti savo nuotykius Prancūzijoje ir suklastoti dokumentus dėl mero atostogų. Politiko kabinete net buvo atlikta krata, o galiausiai – pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu.

2013 metais Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad V.Vigelis supainiojo interesus, nes iš Varšuvos grįžo už bendrovės „Švenčionių švara“ pinigus. Tiesa, politikas pinigus sugrąžino.

Radviliškio merą išlaisvino sūnaus pinigai

Beveik tuo metu, kai Švenčionių politikai girti šlaistėsi į Prancūziją skrendančiame lėktuve, Radviliškio rajoną sudrebino rimtas korupcijos skandalas.

2011 metų gruodžio pabaigoje STT agentai sulaikė merą konservatorių Antaną Čepononį. Tačiau tai buvo tik pradžia.

Alfredo Pliadžio nuotr./Antanas Čepononis
Alfredo Pliadžio nuotr./Antanas Čepononis į paleistas už užstatą, kurį sumokėjo sūnus.

Buvo atliekami net keli ikiteisminiai tyrimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, klastojimo. Pareigūnų akiratyje atsidūrė viešieji konkursai dėl Radviliškio kultūros centro pastato, Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios ir Eibariškių gyvenamojo rajono Obelėlės gatvės rekonstrukcijos.

Tada į tinklą taip pat pateko administracijos direktorius Eugenijus Pranevičius ir savivaldybės tarybos narys Aloyzas Juodis. 

Kameros gultą išbandė ir Šeduvos seniūnas Kostas Dočkus.  

Iš viso buvo sulaikyta net vienuolika įtakingų konservatorių ir verslo struktūrų atstovų.

Iš viso buvo sulaikyta net vienuolika įtakingų konservatorių ir verslo struktūrų atstovų.

Įtariama, kad šie politikai pasistengė, jog riebūs valstybiniai užsakymai atitektų jų partijos bičiuliams.

Buvęs meras A.Čepononis į laisvę buvo išleistas 2012 metų sausio pabaigoje. Sūnus už jį sumokėjo 30 tūkst. litų užstatą.

Ši byla vis dar neišnagrinėta, buvęs meras A.Čepononis dar laukia teismo, tačiau šių metų pavasarį jis buvo vienas iš kandidatų vadovauti Radviliškio konservatoriams.

Lazdijų meras STT įtarimus nusiplovė visuose teismuose

Tais pačiais metais pareigūnai sudrebino Lazdijų savivaldybę, o vietos politikų kova su pareigūnais persikėlė iš teismo salių į nacionalinę žiniasklaidą. 

2011 metų gegužę STT agentai ir prokurorai atliko kratą Lazdijų rajono mero konservatoriaus Artūro Margelio, administracijos direktoriaus Gintauto Salatkos ir dar kelių savivaldybės darbuotojų kabinetuose.

Vilmos Danauskienės nuotr./Artūras Margelis
Vilmos Danauskienės nuotr./Artūrui Margeliui pavyko įrodyti, kad yra nekaltas.

Pareigūnai krėtė ir bendrovę „Lazdijų šiluma“, kurios akcijos priklauso savivaldybei.

Buvo teigiama, kad siekdamas žūtbūt išlikti mero poste A.Margelis galėjo sudaryti neteisėtą sandėrį su dviem Darbo partijos atstovėmis – M.Bakšiene ir jos dukterimi D.Valaikiene. Mainais už paramą mero rinkimuose M.Bakšienei esą buvo parūpintos savivaldybės kontroliuojamos įmonės „Lazdijų šiluma“ direktoriaus pavaduotojo pareigos.

STT ataka pakirto A.Margelio sveikatą, jis ilgai gydėsi pašlijusius nervus.

Tačiau trejus metus trukęs didelis skandalas subliūško šiemet – Aukščiausiasis Teismas galutinai išteisino merą A.Margelį.

Akiratyje – ir Molėtų mero žmona

Prieš ketverius metus pareigūnų ataka sukėlė bangas Molėtų ežeruose. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos agentai sulaikė rajono merą konservatoių Algimantą Žiuką. Jis buvo įtariamas dokumentų klastojimu ir sukčiavimu. 

FNTT pareigūnai teigė, kad nusikaltimus politikas padarė 2005-2007 metais, padedamas žmonos. Esą šeima sukčiavo pasisavindama melioracijai skirtus valdiškus pinigus.

FNTT pareigūnai teigė, kad Molėtų meras A.Žiukas nusikaltimus padarė 2005-2007 metais, padedamas žmonos. Esą šeima sukčiavo pasisavindama melioracijai skirtus valdiškus pinigus.

Buvo teigiama, kad A.Žiukas su žmona apgaulės būdu pasisavino beveik 900 tūkst. litų iš Europos Sąjungos paramos lėšų ir Lietuvos biudžeto. 

Ketvirtadienio vakarą telefonu paklausus, kuo baigėsi jo byla, A.Žiukas atsakė, kad negali kalbėti ir baigė pokalbį.

Šiuo metu jis vadovauja statybų įmonei.

Už grotų – trys Alytaus merai

Beveik tuo pačiu metu, kai FNTT agentai krėtė Molėtus, STT darbavosi Alytuje – sulaikė tuometinį miesto merą socialdemokratą Česlovą Daugėlą. Politikas buvo įtartas piktnaudžiavimu tarnyba, dokumentų klastojimu ir didelės vertės svetimo turto iššvaistymu.

Nusikaltimai buvo susiję su Alytaus miesto stadiono Birutės gatvėje rekonstrukcija ir viešaisiais pirkimais.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Teisme
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Meras Č.Daugėla už grotų praleido apie mėnesį.

Kaltinimai buvo pareikšti net keturiolikai asmenų ir trims bendrovėms. Tarp teisiamųjų – buvęs Alytaus savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Čereškevičius.

Praėjus mėnesiui po sulaikymo, meras Č.Daugėla buvo paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus. Jis pateko į sąrašą tų Alytaus merų, kurie turėjo problemų su teisėsauga. 

Šių metų pradžioje prokuroras siūlė įkalinti Č.Daugėlą ketveriems metams, tačiau sprendimas nėra priimtas, nes keitėsi bylą kuruojantis Kauno apygardos teismo teisėjas.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Alytuje buvo išrinkti septyni merai ir net trys jų tapo teisiamaisiais.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Alytuje buvo išrinkti septyni merai ir net trys jų tapo teisiamaisiais.

Pirmasis Alytaus meras Valdas Macedulskas buvo nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme dėl neteisėtai išduotų paskolų. Baigęs politiko karjerą jis tapo banko „Hermis“ Alytaus filialo vadovu ir neteisėtai išdavė beveik 60 paskolų. Bankas patyrė net 6 mln. litų nuostolių.  

Buvęs Alytaus meras Valdas Kuzabavičius 2014 metais nuteistas sukčiavimo, turto iššvaistymo, pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo byloje. Teismas politikui skyrė 39 tūkst. litų baudą.

Tų pačių metų birželio mėnesį jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismas buvusį merą pripažino kaltu dėl 4 mln. litų iššvaistymo ir pasisavinimo – šiuos pinigus paskolino gerai žinomas verslininkas, „Šiaulių plento grupės“ vadovas Alfonsas Armalas.

Dėmesį patraukė Birštono savivaldybės baldai

2010 metų lapkritį STT pareigūnai užgulė ramios Birštono savivaldybės valdininkus, tačiau komiška byla subliuško. Kurorto merė socialdemokratė Nijolė Dirginčienė ir du jos pavaldiniai išvengė įtarimų kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnyba ir turto pasisavinimu.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Teismas išteisino visus tris Birštono savivaldybės atstovus (iš kairės): D.Žitkuvienę, N.Dirginčienę ir V.V.Revucką
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Teismas išteisino visus tris Birštono savivaldybės atstovus (iš kairės): D.Žitkuvienę, N.Dirginčienę ir V.Revucką.

Prokuratūros ir STT pateikti įrodymai teismui pasirodė beverčiai.

Valdininkai buvo sulaikyti 2010 metų vasarį, gavus pranešimą, kad už 2 tūkst. litų savivaldybės pirkti baldai atsidūrė Socialdemokratų partijos Birštono skyriaus patalpose. Teismas patikėjo, kad baldai tik laikinai buvo išvežti, nes savivaldybėje vyko remontas.  

Be to, neįrodyta, kad merei paliktame voke buvę pinigai – ne mažiau kaip 1000 litų buvo kyšis už pagalbą statant degalinę.

Pakruojo vicemeras įkliuvo dėl stogo dangos

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. paskelbė nuosprendį Pakruojo rajono savivaldybės mero pavaduotojui liberalcentristui Romui Medzveckui.


Išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnų surinktus įrodymus, teismas Pakruojo vicemerą pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Jam skirta bausmė – 26 tūkst. litų bauda ir trejiems metams atimta viešoji teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas konstatavo, kad Pakruojo vicemeras, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas naudos sau ir kitiems asmenims, neatlyginamai iš vienos žemės ūkio bendrovės priėmė stogo dangą, kurią panaudojo gyvenamajam namui rekonstruoti. Teismo sprendimu R.Medzveckasį teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą turės sumokėti konfiskuotino turto (stogo dangos su priedais) vertę pinigais – daugiau kaip 11 tūkst. litų.

Taip pat nustatyta, kad R.Medzveckas neatlygintinai naudojosi Pakruojo rajono savivaldybės įmonės UAB „Pakruojo komunalininkas“ transporto paslaugomis.

Gaudė ir didmiesčių politikus

Į specialiųjų agentų akiratį patekdavo ir didžiųjų miestų politikai. Tiesa, nei viena byla kol kas nėra baigta.

Turbūt didžiausio atgarsio sulaukė Panevėžio savivaldybės vadovų sulaikymas. 2011 metais STT agentai sučiupo Panevėžio miesto savivaldybės vicemerą „tvarkietį“ Kastytį Vainauską ir buvusį administracijos direktorių Stasį Karčinską.

„Lietuvos žinių“ nuotr./Panevėžio vicemeras K.Vainauskas galėjo duoti neteisėtus nurodymus savivaldybės administracijos tarnautojams.
„Lietuvos žinių“ nuotr./Įtariama, kad buvęs Panevėžio vicemeras Kastytis Vainauskas galėjo duoti neteisėtus nurodymus savivaldybės administracijos tarnautojams.

Įtariama, kad jie subūrė organizuotą grupę, kuri reikalavo kyšių iš verslininkų – siūlė sudaryti sąlygas laimėti viešuosius pirkimus, susijusius su valdiškomis statybomis, ir už tai reikalavo 6 proc. nuo sandorio vertės.

Agentų akiratyje atsidūrė net 27 Panevėžio savivaldybės viešieji pirkimai, o bylą sudaro net 33 tomų. Buvo apklausti 31 statybų įmonės atstovai.

Nuosprendis buvusiems Panevėžio vadovams iki šiol nėra paskelbtas.

Nuosprendis buvusiems Panevėžio vadovams iki šiol nėra paskelbtas. K.Vainauską siūloma įkalinti beveik vienuolikai metų, o jo bičiulį S.Karčinską – aštuoneriems metams.

Dar nebaigta ir buvusio Kauno miesto savivaldybės vicemero tuomečio socialdemokrato Kęstučio Kriščiūno byla.

2011 metais politikas buvo sulaikytas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Jis neteko posto, pasitraukė iš politikos ir šiuo metu laukia teismo sprendimo.

BFL nuotr./Kęstutis Kriščiūnas
BFL nuotr./Kęstutis Kriščiūnas pasitraukė iš politikos.

Prieš Temidę lankstosi ir Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras socialdemokratas Romas Adomavičius, kuris įtariamas reikalavęs didelės vertės kyšio – 40 tūkst. litų.

STT pareigūnai tvirtina surinkę pakankamai duomenų, įrodančių, kad R.Adomavičius nuo 2012 metų birželio mėnesio provokavo bendrovės „Utenos melioracija“ interesams netiesiogiai atstovaujantį buvusį „Vilniaus vandenų“ vadovą Darių Norkų jam duoti 40 tūkst. litų kyšį.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Romas Adomavičius
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Romas Adomavičius vis dar mina teismo slenkstį, tačiau vėl buvo paskirtas pilnaverčiu LSP nariu.

Nepaisant to, kad yra teisiamas, šių metų rudenį R.Adomavičius vėl tapo visateisiu Lietuvos socialdemokratų partijos nariu ir sugrįžo į vicemero pareigas.

A.Zuokas nuteistas „už gerus darbus“

Iš STT žygių prieš Vilniaus politikus garsiausiai nuskambėjo Vilniaus mero Lietuvos laisvės sąjungos lyderio Artūro Zuoko byla, kurios epopėja baigėsi tik 2009 m., kai A.Zuokui buvo panaikintas teistumas. A.Zuokas, po keletą metų trukusio bylinėjimosi sumokėjęs teismo paskirtą 12,5 tūkst. litų dydžio baudą, tikino esąs nuteistas „už gerus darbus“.

„15min.“ arch. nuotr./Naujojo mero rinkimai vėl priminė 2003 metų rinkimų detektyvą, kuris A.Zuokui baigėsi teisiamųjų suole.
„15min.“ arch. nuotr./Naujojo mero rinkimai vėl priminė 2003 metų rinkimų detektyvą, kuris A.Zuokui baigėsi teisiamųjų suole.
A.Zuokas Vilniaus apygardos teismo (VAT) buvo nuteistas 2008 metų kovo 20-ąją. VAT A.Zuoką pripažino kaltu dėl pasikėsinimo papirkti buvusį sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą. Kaltinimai dėl laisvės atėmimo, trukdymo pasinaudoti rinkimų teise ir duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą buvo atmesti.

Prokurorų kaltinamajame akte buvo rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės „Rubicon group“ vadovui Andriui Janukoniui per bendrą pažįstamą Darių Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį – 20 tūkst. litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakęs.

Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvęs pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris – už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.

Kartu su A.Zuoku tame pačiame nusikaltimo epizode buvo nuteisti ir A.Janukonis bei D.Leščinskas. Verslininkų vairuotojas Svajūnas Navikas buvo išteisintas.

A.Zuokui buvo skirta 100 MGL dydžio – 12,5 tūkst. litų – piniginė bauda. A.Janukoniui ir D.Leščinskui atitinkamai skirtos 12,5 tūkst. litų ir 10 tūkst. litų baudos.

Pirmasis ir didžiausias skandalas – Trakuose

Turbūt pirmas rimtas skandalas, kai kaukėti pareigūnai privertė drebėti korumpuotus vietos politikus, kilo Trakuose. Sakoma, kad tai buvo didžiausia korupcijos byla Lietuvoje.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./ Leonardas Karnila, buvęs Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./ Leonardas Karnila savo kaltę pripažino tik iš dalies.

2008 metų vasario mėnesį STT pareigūnai sulaikė Trakų savivaldybės administracijos direktorių Leonardą Karnilą. Jam pareikšti įtarimai dėl 200 tūkstančių litų kyšio paėmimo. Tai buvo vienas pirmųjų tokio tipo skandalų Lietuvoje.

2008 metų vasario mėnesį STT pareigūnai sulaikė savivaldybės administracijos direktorių liberalcentristą Leonardą Karnilą. Jam pareikšti įtarimai dėl 200 tūkstančių litų kyšio paėmimo.

Jis buvo sulaikytas, kai iš Vilniuje įregistruotos bendrovės, siekiančios už 2,5 mln. litų įsigyti Trakų savivaldybei priklausantį poilsio kompleksą Kudrionių kaime, pareikalavo 200 tūkstančių litų kyšio. 

Pareigūnai teigė, kad meras priėmė dalį sutartos sumos – 10 tūkstančių litų. 

Tačiau tuo istorija nesibaigė.

Buvo įtariama, kad minėtą kyšį administracijos direktorius pasidalijo su Trakų rajono meru socialliberalu Vytautu Petkevičiumi ir vicemeru liberalcentristu Sauliumi Raščiausku.

Pareigūnai teigė, kad Trakų rajono vadovai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus ir priėmė kyšius iš viešųjų pirkimų konkursus laimėjusių verslininkų. Esą nė vienas viešasis pirkimas rajone nevyko be privalomos duoklės.

V.Petkevičius ir S.Raščiauskas savo kaltę neigė, o L.Karnila ją pripažino tik iš dalies.

Tada teisėsaugininkų akiratyje atsidūrė net trylika Trakų politikų, o taip pat keturios bendrovės.

Praėjusiais metais teismas išnarginėjo bene didžiausią korupcijos bylą Lietuvoje. L.Karnila buvo pripažintas kaltu. Jam skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

S.Raščiauską teismas taip pat pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir skyrė įkalinimą šešerimes metams.

Už grotų atsidūrė ir buvęs Trakų meras V.Petkevičius – jam teismas skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistas ir buvęs Trakų meras V.Petkevičius – jam teismas skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Skaičiai ir faktai

* 2013 metais STT pareigūnai tyrė 388 nusikalstamas veikas, iš kurių 91 priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. 

* Tais pačiais metais teismui perduota tik 50 bylų.

* Per pastaruosius ketverius metus pernai teisme atsidūrė daugiausiai įtariamųjų – 2011 metais teismui buvo perduotos 45 bylos, o 2012 metais atiduotos 46 bylos.

* Daugiausiai nusikalstamų veikų buvo nustatyta 2012 metais – net 490. Tačiau iš jų tik 60 buvo priskiriama sunkiems nusikaltimams.

* Per pastaruosius trejus metus STT pradeda vidutiniškai 85 ikiteisminius tyrmus: 2011 metais – 81, 2012 metais – 92, 2013 – 83 tyriami.

Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min