2008-ųjų metų PGI siekė 33,2 balo iš 100. 2007 metais šis indeksas buvo 32,7 balo.
„Žmonės, neturėdami galių pilietinei veiklai organizuoti, išeina protestuoti į gatves. Pavyzdžiui, 34 proc. apklaustųjų nedalyvavo jokioje pilietinėje veikloje. Tai parodo, kad žmonės tiesiog neturi tam motyvacijos“, – aiškino M.Degutis.
Tyrimas parodė, kad priimant visuomenei svarbius sprendimus savo asmeninę įtaką lietuviai įvertino 2,5 balo iš 10, kitų eilinių piliečių – 2,9, o visuomeninių organizacijų ir bendruomenių – 4,8 balo.
M.Degutis pažymėjo, kad žmonės, nedalyvaujantys jokioje veikloje, dažniau yra vyrai, įgiję pagrindinį išsilavinimą, vyresnio amžiaus, mažesnių miestelių gyventojai.
„Lietuviai jaučiasi neturintys jokios įtakos visuomenei, patys piliečiai nevykdo rinkiminių kampanijų – kaip yra, pavyzdžiui, JAV. Rinkimai lietuviams yra viena diena, o pasyvumas – tai norma“, – sakė politologė A.Ramonaitė.
M.Degutis pažymėjo, kad žmonės, nedalyvaujantys jokioje veikloje, dažniau yra vyrai, įgiję pagrindinį išsilavinimą, vyresnio amžiaus, mažesnių miestelių gyventojai.
Jis taip pat pabrėžė, kad žmonės mato daugiau rizikos dalyvaujant pilietinėje veikloje. Prarasti darbą dėl to bijojo 66 proc. respondentų – 5 proc. daugiau nei 2007-aisiais, būti palaikytam keistuoliu – 59 proc. apklaustųjų, kai užpernai dėl to nuogąstavo 53 proc.
Tyrimas parodė, kad kai kuriose pilietinėse veiklose žmonės buvo aktyvesni – 2008-aisiais labdarai aukojo 50 proc. respondentų (5 proc. daugiau nei užpernai), į valstybės kontroliuojamas įstaigas dėl kokių nors pažeidimų kreipėsi 16 proc. apklaustųjų (5 proc. daugiau nei užpernai).
Sprendžiant politines problemas, tyrimo duomenimis, mažiau gyventojų liktų nuošalyje – per metus nuo 33 iki 42 proc. išaugo skaičius teigiančiųjų, kad iškilus rimtai krašto politinei problemai prisidėtų prie aktyvių pilietinių veiksmų.
Pagal PGI dydį, iš visų gyventojų išsiskiria 15-19 metų žmonių grupė – šio amžiaus jaunimo pilietinės galios indeksas siekia 38,8 balo.
Ši gyventojų grupė daugiausia dalyvavo streikuose, demonstracijose, visuomeninių organizacijų veiklose, aplinkos tvarkymo talkose.
22 proc. 15-19 metų amžiaus respondentų imtųsi patys telkti žmones pilietinėms akcijoms, jeigu iškiltų rimta politinė problema, o jeigu susidurtų su vietine problema, telkti žmones pasiryžę sakėsi 40 proc. apklaustųjų jaunuolių.
Tačiau jaunimas mažai domisi krašto naujienomis – tik 10 proc. 15-19 metų jaunuolių nurodė, kad politinės naujienos jiems yra labai svarbios.
Jaunimas mažai domisi krašto naujienomis – tik 10 proc. 15-19 metų jaunuolių nurodė, kad politinės naujienos jiems yra labai svarbios.
„15-19 metų amžiaus jaunuoliai yra aktyvūs, tačiau jie tarsi masė be stabdžių – pusė pasiruošusiųjų aktyviai veikti teigė, kad nesvarbu sekti naujienas“, – komentavo R.Žiliukaitė, siūlydama daugiau dėmesio skirti jaunimo informaciniam raštingumui plėsti.
2008-aisiais, inicijuojant Švietimo ir mokslo ministerijai, atskirai buvo tirtas ir mokytojų PGI, kuris siekia 48,6 balo – 15,4 balo didesnis už bendrąjį Lietuvos PGI.
„Tai yra gera žinia, rodanti, kad mokytojas tebėra bendruomenės lyderis, ir liudijanti, jog yra geros prielaidos pilietiškesniam jaunimui ugdyti“, – komentavo A.Ramonaitė.
Ji pabrėžė, kad mokytojų aktyvumas labiausiai pasireiškia vietos lygmenyje: 42 proc. apklaustų mokytojų nurodė, kad imtųsi organizuoti veiklą spręsti jų gyvenamojoje vietoje kilusiai problemai, o 53 proc. prie jos prisidėtų.
Mokytojai išsiskiria iš visuomenės ir tuo, jog gerokai stipriau jaučia riziką, susijusia su pilietine veikla – 70 proc. apklaustųjų mokytojų įsitikinę, kad dalyvaudami tokiose veiklose gali nukentėti.
„Labiausiai riziką jaučia tie, kurie yra pilietiškai aktyviausi. Visuomeninė aplinka pilietiniam veikimui nėra palanki“, – išvadas darė tyrimui vadovavusi R.Žiliukaitė.
Anot jos, PGI paskirtis – matuoti, kaip kinta pilietinis aktyvumas.
Tyrimą praėjusių metų lapkritį ir gruodį Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atliko tyrimų bendrovė „TNS Gallup“.
Tyrime apklausta 1008 respondentai ir 418 mokytojų.
Pilietinės galios indeksą sudaro keturi matmenys: esamo pilietinio aktyvumo, potencialaus pilietinio aktyvumo, pilietinės įtakos suvokimo ir pilietinės veiklos rizikos vertinimo indeksai.
Visuomenės pilietinė galia – tai piliečių sugebėjimas veikti kartu bendros naudos labui.
