– Dar šių metų vasario mėnesį sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė pareiškė, jog pasitarus su komunikacijos specialistais priimtas sprendimas nekomunikuoti vakcinacijos proceso tol, kol nėra vakcinos. Šiandien, žvelgiant į visą situaciją, Lietuvoje vis dar jos nėra. Ar tiesiog nematome tam skirtos kampanijos?
– Akivaizdu, kad vakcinos Lietuvoje mes jau turime daugiau, nei yra norinčių ja vakcinuotis. Tai pripažįsta patys specialistai. Vakcinavimo kampanija vėluoja. Deja, vėluoja ir šiandieninis veiksmas. Kai vykdomi komunikaciniai projektai, kurių auditorija visa Lietuva, būtų buvę logiška viską pradėti prieš kelias dienas, o ne šiandien ryte, kai viskas startuoja.
Taip pat buvo ir dėl galimybių paso. Lūkestis apie jį buvo sukeltas labai anksti, o per pirmąjį savaitgalį jį įsidiegė arti 200 tūkst. žmonių. Vadinasi, jie tiesiog laukė.
Kitas niuansas – perkrautos sistemos, šiandien neatlaikančios norinčiųjų užsiregistruoti srauto. Mano nuomone, po kelių dienų Sveikatos apsaugos ministerija ir savivaldybės susidurs su kita problema. O ta problema – išsisems aktyvių žmonių, norinčių skiepytis, skaičius, t. y. tų, kurių nereikia raginti tai daryti.
– Ar tai reiškia, kad Lietuvoje turime didesnį skaičių asmenų, nepasitikinčių skiepais vien dėl ne tinkamu laiku pradėtos vakcinavimo kampanijos? Taip pat tokiu būdu suteikiame erdvę plisti dezinformacijai?
– Iš dalies taip. Jeigu trūksta pozityvios informacijos, žmonės jos ieško. Tačiau suranda nebūtinai tiesą atitinkančią informaciją. Ir tai nėra tik Lietuvos visuomenės išskirtinumas. Galima sakyti, tai pasaulio visuomenių bruožas. Keletą dešimtmečių vykdyti projektai tai yra įrodę.
Aktyviai nekomunikuodami apie vakcinacijos pranašumus, poreikį ir naudą, padarėme meškos paslaugą priešingoms jėgoms, kurios jau dabar, kaip tapo aišku iš turimos informacijos, labai aktyviai veikia tam, kad šią tuščią erdvę užpildytų neigiama informacija.
– Sveikatos apsaugos ministerija pastaruoju metu platino filmukus, kuriuose ministras, kanclerė ir specialistas ragino atvykti vakcinuotis. Mūsų žiniomis, šių vaizdo įrašų idėjos autorė – sveikatos ministro A.Dulkio atstovė spaudai Aistė Šuksta. Ar noras visą ministerijos komunikaciją laikyti vienose rankose gali atsisukti kitu galu?
– Tai jau atsisuka kitu galu. Deja, bet norėtųsi, kad dešiniųjų Vyriausybė vis dėlto daugiau pasitikėtų privačia iniciatyva. Mes matome, kiek jų buvo pandemijos metu ir kiek buvo suteikta komunikacinės pagalbos. Vilniaus atvejis parodė, kad, jeigu nebijai bendradarbiauti su verslu, nevyriausybinėmis organizacijos, tikrai laimėsi.
Tie klipukai nėra blogi, tačiau su viena plyta arba vienos rūšies plytomis pastatyti namą yra labai sunku. Tam reikia skirtingų medžiagų.
– Tai kaip tuomet pasiekti tuos žmones, kurie gyvena kaimuose be interneto, ar senjorus, kurių geriausias draugas dažniausiai būna laiškininkas?
– Grįžkime į rinkimus, vykusius prieš pusmetį, kai beveik visos partijos stengėsi ir buvo suinteresuotos pasiekti kuo daugiau rinkėjų, nepriklausomai nuo amžiaus ar jų gyvenamos vietovės. Šiuo atveju reikia kalbėti apie tam skirtas priemones – vietinę spaudą, internetą, radiją, televiziją ir gyvus susitikimus.
Įdomu pažiūrėti, kaip bus išleisti komunikacijai skirti trys milijonai eurų. Kiek informacijos bus vietinėje spaudoje, ne tik apmokėtos reklamos, bet ir ekspertinės informacijos.
Įdomu ir tai, kaip vietiniai savivaldybių nuomonių lyderiai bus įtraukti į reikiamos informacijos skleidimą. Komunikacijos planas – suskirsčius tikslines grupes, pritaikyti joms tinkamą informaciją. Žiūrint SAM vaizdo įrašą, kuriame jaunas darbuotojas ragina skiepytis, apima liūdesys, tarsi skiepų kampanijoje negali būti nieko atraktyvaus ar provokatyvaus.
– Privačių iniciatyvų sveikatos ministerijai dovanota vakcinavimo kampanija „Petys už laisvę“. Ar šiandien galime matyti jos naudą?
– Kai rodoma tokia monotoniška reklama, manau, palaipsniui ji pradeda erzinti. Galima sakyti, ji laikui bėgant tapo neefektyvi. Žmogus pripranta prie tos pačios reklamos. Todėl tai nustoja veikti. Norint būti išgirstam ir pamatytam, reikia keisti toną, formą, žaismingumą, net spalvas. Ir svarbiausia, jei kas nors nesuveikia, nereikėtų bijoti keisti krypties.
– Aš manau, kad kampanija „Petys už laisvę“ nesuveikė. Nacionalinė kampanija nedavė norimų rezultatų. Dėl to ir savivaldybėse buvo neigiamų emocijų, nes pačios turėjo sugalvoti, kaip žmonės skatinti vakcinuotis.
– Šiandien beveik 600 tūkst. žmonių šalyje vakcinuoti dviem vakcinos dozėmis. Kiek jų būtų, jei skiepijimo kampanija būtų buvusi sėkminga?
– Prognozuoti sunku, nes kai paleidi tokio masto kampaniją, po dviejų savaičių būtina atlikti tyrimus, kurie padėtų nustatyti efektyvumą.
– Ar tai buvo padaryta?
– Apie tai duomenų neturime, bet iš patirties galiu sakyti, kad ji būtų buvusi efektyvi. Bent 15–20 proc. didesnė auditorija būtų tikrai pasiekta. Išradingumas gali padėti prieiti prie žmogaus.
