Pasak centrinio šalies banko vadovo, tokią būtinybę diktuoja visa puokštė nemaloniausių priežasčių, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„Pirmoji ir svarbiausia – neramumai tarptautiniuose vandenyse. 2008-ųjų suirutė parodė, kad daugiausia galimybių išplaukti su mažiausiais nuostoliais turi mažiau įsiskolinusios valstybės. O sumažinti skolą galima tik vienu būdu – suderinti norus su galimybėmis ir liautis svaigintis neuždirbtais pinigais. Tai juolab aktualu dar ir todėl, kad šiandieniniame kontekste rinkų nerimas gali pranašauti paskolų brangimą. O juk jau ir dabar skolai tvarkyti išleidžiame didžiulius pinigus – per 2011–2013 metus Lietuvos valdžios sektoriaus mokamos palūkanos sieks daugiau nei 5 mlrd. litų“, – interviu dienraščiui sakė V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas pastebi, kad kasdienė stebėsena ir streso testų rezultatai rodo gana tvirtus daugelio šalyje veikiančių bankų gebėjimus atremti galimus sukrėtimus.
„Juos kildinčiau pirmiausia iš konservatyvoko mūsų bankų charakterio ir jų orientacijos į vidaus rinką. Juk didžiąją dalį komercinių bankų turto sudaro paskolos Lietuvos rezidentams, jie yra investavę į mažiau rizikingas, aukštesnio reitingo šalių vyriausybių obligacijas, tad galima neigiama „drebėjimų“ įtaka turto pokyčiams būtų santykinai nedidelė“, – sako V.Vasiliauskas.
Pasak jo, didžiausi nemalonumai ir grėsmes galėtų kilti dėl galimo paklausos sumažėjimo eksporto rinkose, jei tai pakirstų eksportuojančiojo verslo gebėjimus laiku grąžinti plėtrai finansuoti gautas paskolas.
V.Vasiliauskas sako, kad patyrinėjus finansavimo šaltinius akivaizdu, kad Lietuvoje veikiantys bankai savo veiklą daugiausia finansuoja pritraukdami gyventojų ir privačių įmonių indėlius, taip pat naudodami pagrindinių bankų lėšas. „Tad jų priklausomybė nuo tarptautinėse rinkose leidžiamų ir su investuotojų nuotaikomis susijusių skolos priemonių nėra didelė, o šių priemonių įtaka bankų sistemos veiklos finansavimui nėra reikšminga.“
V.Vasiliauskas pabrėžė, kad kai kurie bankai pokyčiams šioje rinkoje yra jautresni. Jiems derėtų sukaupti papildomų kapitalo atsargų, kurios padėtų atremti ne tik kapitalo rinkų drebėjimus, bet ir kitas jau aptartas rizikas. „Pirmiausia kalbu apie pagrindinių bankų neturinčius bankus“, – sakė jis.
