Vokiečių kariai Lietuvoje apstulbę: „Vokietijoje nemėgstu vaikščioti su uniforma“

Jis taip pat vis mažiau tikras, kad tą galėtų padaryti ir Jungtinių Valstijų vadovaujama NATO.

Štai kodėl, pasikeitus trims kartoms po to, kai nacistinė Vokietija okupavo Lietuvą per Antrąjį pasaulinį karą, 51 metų L.Čeprackas džiaugiasi, kad Berlynas jo šalyje dislokavo tūkstančius nuolatinių vokiečių.

„Jei jie (Rusijos kariuomenė) nužudys nors vieną vokietį, prasidės karas su Vokietija“, – sako šefas. Tokia galimybė, pridūrė jis, „užtikrins mūsų saugumą“.

Andrej Vasilenko/ „The New York Times“/Vokiečių kariai Lietuvoje

Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada yra pirmoji pilnos sudėties kovinė brigada, nuolat dislokuota už šalies ribų nuo nacistinės Vokietijos žlugimo prieš daugiau nei aštuonis dešimtmečius. Brigados dislokavimas Lietuvoje yra simbolis to, kaip sparčiai keičiasi Europa, tvyrant baimei dėl galimos Rusijos agresijos žemyno rytuose.

Toks žingsnis taip pat atspindi sustiprėjusį Vokietijos norą veikti kaip Europos skydui, nes Donaldo Trumpo ir Jungtinių Valstijų, kurios daugiau kaip 80 metų garantavo Amerikos sąjungininkų Europoje saugumą, parama yra trapesnė nei kada nors anksčiau.

Per brigados inauguracijos ceremoniją praėjusiais metais Vilniaus centrinėje aikštėje Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmą kartą davė pažadą sukurti didžiausią Europoje konvencinę kariuomenę.

Šiltas brigados, kuri 2027 m. pasieks pilną 4800 karių komplektaciją, sutikimas Lietuvoje taip pat atspindi kintantį Vokietijos kaimynių požiūrį į augantį Berlyno, kaip lyderio, vaidmenį.

Kai kurios didžiosios Vokietijos sąjungininkės Europoje išlieka atsargios, tačiau mažesnės, labiau pažeidžiamos partnerės, tokios kaip Lietuva, Berlyno suteiktą apginklavimą vertina kaip sveikintiną naują saugumo garantiją.

Andrej Vasilenko/ „The New York Times“/Memorialas Vilniaus geto aukoms

Net, jei tai reiškia Vokietijos koją šalyse, kurios XX a. ketvirtajame dešimtmetyje tapo nacių žiaurumo aukomis.

„Ši brigada yra tokia stipri ir taip gerai aprūpinta, kad mes tarsi turime antrąją kariuomenę Lietuvoje“, – pareiškė opozicinės partijos Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Dėkingumas tapo puikia žinia aplink Vilnių dislokuotiems vokiečių kariams.

Pernai Lietuvos televizijos laidų vedėjas Andrius Tapinas televizijos žiūrovams sakė, kad, pamatę vokiečių karius, jie turėtų nupirkti šiems alaus. Niekas šios minties neužginčijo. 2024 m. gruodį Lietuvos gynybos departamento užsakymu atliktoje apklausoje didžioji dauguma Lietuvos gyventojų pritarė vokiečių brigados buvimui šalyje.

Verslo įmonės taip pat prisijungė prie iniciatyvos: vienas kavinių tinklas ir nacionalinis prekybos centrų tinklas suteikė nuolaidų vokiečių kariams, parodžiusiems kario pažymėjimą.

Patys vokiečių kariai, kurie dar yra naujokai užsienio misijose, negalėjo nuslėpti nuostabos dėl tokio nuoširdaus elgesio.

Majoras, kurį pagal Vokietijos karines taisykles galima identifikuoti tik pagal jo laipsnį, pasidalijo viena panašia istorija. Jis pasakojo, kad neseniai su dešimtimis savo karių leidosi į kassavaitinį 12 km žygį-pratybas, kai prie kolonos iš priešingos pusės priartėjo bėgikė.

Andrej Vasilenko/ „The New York Times“/Vokiečių kariai Lietuvoje

„Ji padėkojo mums laužyta vokiečių kalba už tai, kad esame čia“, – sakė majoras.

Kiti Lietuvoje dislokuoti vokiečių kariai dalijosi įspūdžiais, kad jiems mojavo ištisos mokyklų klasės, o vyresnio amžiaus vyrai spaudė rankas ar sveikino. Jie taip pat sakė, kad, pasirodę viešumoje su uniforma, ne kartą sulaukė padėkų.

Toks geranoriškumas gali atrodyti netikėtas, turint omenyje tai, kas įvyko praeityje.

Lietuva buvo du kartus okupuota vokiečių karių: vieną kartą per Pirmąjį pasaulinį karą, kai šalis dar priklausė Rusijos imperijai, o vėliau trejiems metams per Antrąjį pasaulinį karą, kuomet naciai pasirūpino, kad būtų išžudyti beveik visi Lietuvos žydai.

Vokietijos vadovybės reakcija į šį istorijos tarpsnį tebėra akivaizdžiai jautri. Pernai Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius padėjo vainiką prie memorialo Paneriuose. Šioje žudynių vietoje vokiečių naciai ir lietuvių kolaborantai per trejus metus išžudė iki 75 tūkst. žmonių, daugiausia žydų, užfiksavo Holokausto memorialinis muziejus Jungtinėse Valstijose.

Vis dėlto nacių okupacijos pėdsakai Vilniuje yra kur kas mažiau pastebimi nei beveik penkis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo trukusios sovietų okupacijos šleifas. Sovietų buvimo ženklai matomi ne tik miesto muziejuose ir memorialuose, bet yra išdeginti ir visuomenės sąmonėje.

George Kadish/JAV Holokausto memorialinio muziejaus nuotr./Vokiečių kareiviai ruošiasi reidui Kauno gete

Daugeliui lietuvių Maskvos okupacija, techniškai trukusi iki paskutinių sovietų karių pasitraukimo 1993 m., sužadina kur kas didesnę baimę nei nacių okupacija, apie kurios siaubus dalis lietuvių sužinojo tik prieš tris dešimtmečius, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę.

Šiandien daugumai lietuvių Vokietija yra demokratinės ir atviros Europos atstovė, o Rusija, ypač karo prieš Ukrainą fone, kelia nerimą dėl galimos invazijos.

Pasak Vilniaus universiteto rektoriaus Rimvydo Petrausko, „vokiečiai pasimokė iš savo praeities, o rusai pamokas ignoravo“.

Tai, kaip vokiečių kariai priimami Lietuvoje, kontrastuoja su tuo, kaip yra sutinkami, grįžę namo. Nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų siekis išvengti sugrįžimo prie Vokietijos militarizmo nacių eroje sužadino stiprias antikarines nuotaikas. Dėl to uniformuoti kariai šalyje dažnai net sulaukia nemandagių gestų ar komentarų.

„Nemėgstu Vokietijoje vaikščioti su uniforma, nes sulaukiu nemalonių žvilgsnių, – prisipažino viena seržantė. – Bet čia eisiu vakarieniauti nepersirengusi, nes tiesiog nustojau apie tai galvoti".

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados inauguracija

Kitas seržantas, neseniai persikėlęs į namą Vilniaus pakraštyje, sakė, kad mielai važinėja į darbą dviračiu, vilkėdamas uniformą. Vokietijoje to jis vengė didžiąją dalį savo 14 metų trunkančios tarnybos.

Šimtmečius skaičiuojančios Vilniaus rotušės sienos išduoda, kur Lietuva ieško apsaugos, – čia kabo dvi atminimo lentos su dviejų Vakarų valstybių vadovų pažadais. Juos skiria 23 metai.

Pirmasis pažadas kurį, likus dvejiems metams iki Lietuvos prisijungimo prie NATO, davė JAV prezidentas George'as W.Bushas nurodo, kad bet kuris šalies priešas taps ir Jungtinių Valstijų priešu. Antrasis, dėl kurio 2025 m. Vilniuje užtikrino F.Merzas, – Vilniaus gynimas ne mažiau svarbus nei Berlyno.

Dr. Vladas Gaidys, žinomas Lietuvos apklausų organizatorius, pažymėjo: „Šiuo metu neatrodo, kad Jungtinės Valstijos suteikia kokį nors garantą“.

„Vokietijos pajėgos – jos yra čia ir dabar“, – pridūrė jis.

Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.