Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vokietija Lietuvai perdavė skaitmeninę Vasario 16-osios akto versiją

Iškilmingas naujo archyvų komplekso atidarymo renginys
Ingos Liubamirskaitės nuotr. / Iškilmingas naujo archyvų komplekso atidarymo renginys
Šaltinis: BNS
0
A A

Į naująjį pastatą Vilniuje persikėlusiam Lietuvos valstybės istorijos archyvui Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatinis archyvas dovanoja per pusšimtį skaitmeninių dokumentų, tarp jų ir Vasario 16-osios akto skaitmeninė versija.

Penktadienį per rekonstruoto archyvo pastato atidarymo ceremoniją dovaną perdavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė dedantis pastangas, kad Lietuvai galėtų būti bent laikinai eksponuoti perduotas Lietuvos Tarybos 1918 metų vasario 16 dienos nutarimo originalas, tačiau jis prašė kol kas neskubinti šio klausimo.

„Kalbamės ta tema, nenoriu skubinti įvykių. Kartojau daug kartų: nereikėtų perspausti šioje vietoje, nes turime gerbti Vokietijos įstatymus, kurie, kaip kai kam gal kelia nuostabą, yra vykdomi, nėra laužomi. Tai yra tam tikra prasme precedentas – mes tikrai kalbamės ir aš manau, kad rezultatas mūsų pokalbių bus toks, kokio mes tikimės“, – žurnalistams penktadienį sakė L.Linkevičius.

Jis pabrėžė, kad kuriantis moderniai Lietuvai, Vokietija suvaidino tiesioginį vaidmenį, taip pat tvarkingai išsaugojo daug to laikotarpio dokumentų, jų dalį ir perduoda.

„Tai yra tam tikra porcija to laikotarpio, kurią atvežiau – 52 skaitmeninės bylos. Jose kaip tik yra ir mūsų modernios valstybės, mūsų aušros dokumentai, tarp kurių ir buvo rastas minėtas originalas – rankraštinis nutarimas, kuriame prašoma pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Tų dokumentų yra ir daugiau, tai didžiulė dovana archyvui ir Lietuvai. Šis gestas rodo, koks gražus yra mūsų bendradarbiavimas“, – sakė ministras.

L.Linkevičius pabrėžė tikintis, kad Lietuvos mokslininkai ir toliau galės naudotis Vokietijos politiniu archyvu, nes jame gali būti ir draugiau įspūdingų atradimų.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson atidarydama naują pastatą pabrėžė, kad tai, jog nauji Lietuvos archyvų namai atveriami Tarptautinę archyvų dieną, ir tai, jog šia proga gaunama dovana, yra „triguba šventė“.

„Po dešimt metų trukusios rekonstrukcijos turime progą pasidžiaugti, kad Lietuvos archyvai turės deramą būstinę, ir tikiu, kad šie namai bus visų Lietuvos archyvų šventovė“, – sakė ministrė.

Anot vyriausiojo archyvaro Ramojaus Kraujelio, Vokietijos URM politinio archyvo atstovai, perduodami 52 skaitmeninius dokumentus, leido skelbti juos viešai, pačiame archyve, bet išreiškė valią, kad negalima jų publikuoti internete.

Plačiau visuomenei dokumentus ketinama pristatyti kitą savaitę. Su jais vėliau bus galima susipažinti ir sostinės Mindaugo gatvėje įsikūrusiame naujajame archyvų pastate, ir Lietuvos centriniame archyve, O.Milašiaus gatvėje Vilniuje.

Po dešimtmečio rekonstrukcijos pastate Mindaugo gatvėje veikia Lietuvos valstybės istorijos archyvas, saugantis seniausius archyvinius dokumentus ir sulaukiantis daugiausiai lankytojų, bei Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

Rekonstravus senąjį archyvo pastatą ir pastačius saugyklų priestatą, daugiau kaip dukart išaugo dokumentų saugyklų plotas. Naujose saugyklose sudarytos optimalios sąlygos saugoti išskirtinę vertę turintį valstybės dokumentinį paveldą.

Anot Vyriausiojo archyvaro tarnybos, Lietuvos valstybės istorijos archyvas užima daugiau nei 17 kilometrų lentynų, jo perkėlimas iš Gerosios Vilties gatvės užtruko kelis mėnesius.

Dabar rekonstruotame pastate Lietuvos archyvai dirba nuo 1934 metų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min