„(...) Vokietija ratifikavo šią konvenciją ir liksime ją ratifikavę“, – žurnalistams trečiadienį sakė Vilniuje viešintis B. Pistorius.
„Dabar kitos valstybės dalyvauja konsultacijų procese ir aš čia komentuoti daugiau negaliu“, – pridūrė jis.
Vokietijos gynybos ministras taip pat pažymėjo, kad karo ekspertai stebi Rusijos karinės galios augimą, tankų ir lėktuvų gamybą.
„Rusijos karinės pajėgos iš esmės auga, iki 2026 metų, skaičiuojama, išaugs iki 1,5 mln. karių. Mes tai stebime labai atidžiai ir su susirūpinimu“, – kalbėjo B. Pistorius.
„Ekspertai taip pat mano, kad Putinas 2029–2030 metais gali performuoti savo karines pajėgas, kad sukurtų atitinkamas sąlygas galimam, teoriniam kitų valstybių puolimui, netgi NATO valstybių“, – sakė jis.
Anot B. Pistoriaus, iki tada reikia užtikrinti gynybinius pajėgumus, o ši užduotis „kainuoja ir laiko, ir pinigų“.
Pasitraukimo iš Otavos konvencijos klausimą sausio viduryje svarsčiusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sprendimo dėl to nepriėmė. Pasak prezidento Gitano Nausėdos, šis klausimas į VGT grįš po konsultacijų su NATO partneriais.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės. Ukraina tai pat yra viena iš 164 konvencijos, kuria sutinkama nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų, signatarių.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad pasitraukimas iš Otavos konvencijos atrištų rankas kariuomenei.
Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys. Apie svarstymus trauktis iš konvencijos pernai paskelbė Suomija.
