Naujai sukurta 45-oji šarvuotoji brigada buvo oficialiai aktyvuota per ceremoniją prie Vilniaus. Buvo įkurtas laikinas štabas, atidengtas brigados herbas, o daliniui nuo šiol oficialiai vadovauja brigados generolas Christophas Huberis.
„Turime aiškią misiją: užtikrinti mūsų sąjungininkų Lietuvoje rytiniame NATO flange apsaugą, laisvę ir saugumą, – sakė Ch.Huberis Vokietijos spaudos agentūrai dpa. – Tai darydami mes taip pat saugome NATO teritoriją – ir pačią Vokietiją“.
Antradienį Vokietija oficialiai pradėjo pirmąjį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nuolatinį užsienio karių dislokavimą. Lietuvoje dislokuota 5 000 karių šarvuotoji brigada – Berlynui stengiantis sustiprinti rytinį NATO flangą, reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą.
Berlynas 2023 m. pažadėjo dislokuoti ilgalaikes pajėgas, taip nutraukdamas dešimtmečius trukusią Vokietijos gynybos politiką, pagal kurią buvo vengiama nuolat dislokuoti kovinius karius užsienyje.
Planuojama, kad dalinys bus visiškai parengtas iki 2027 m. ir galiausiai įsikurs naujame kariniame komplekse Rūdninkuose, maždaug 30 km į pietus nuo Vilniaus. Iki tol kariai veiks laikinose Lietuvos bazėse.
Brigados plane numatytos ne tik fronto pajėgos, bet ir pagalbiniai padaliniai, pavyzdžiui, medicinos centras, signalų kuopa ir vadovybės palaikymo grupės, dislokuotos keliose vietose.
Šiuo metu Lietuvoje dislokuota 150 Vokietijos karių. Tikimasi, kad iki metų pabaigos šis skaičius pasieks 500.
NATO šis dislokavimas yra labai svarbi Aljanso perėjimo prie atgrasymo priešakine gynyba dalis. Vokietijai tai svarbus žingsnis siekiant atsikratyti savo, kaip vangios karinės galios, reputacijos.
Lietuva, kuri ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu ir Kremliaus sąjungininke Baltarusija, šį žingsnį laiko gyvybiškai svarbiu savo nacionaliniam saugumui. Karas Ukrainoje Baltijos regioną pavertė pafrontės zona, o Berlyno buvimą – NATO ilgalaikio įsipareigojimo simboliu.
