Vyrai čia geros nuotaikos, jiems pažadėtas dvigubai didesnis atlygis nei gimtinėje, jie dirba legaliai ir yra apdrausti. Prie viso to – nemokamas maitinimas ir būstas. Tarsi svajonių darbas, tačiau skamba per gerai, kad būtų tiesa, rašoma laikraštyje „Berliner zeitung“.
Užmokesčio jie laukė bergždžiai, atidirbę kelias savaites rumunai gavo vos po 130 eurų. Kuomet pareikalavo sumokėti, buvo uždaryti trijų kambarių bute, kuriame savaičių savaites gyveno su dar 40 kitų tautiečių. Netekę vilties vyrai kreipėsi į policiją ir galiausiai išsireikalavo atlyginimą.
Aukos – rumunai ir bulgarai
Profesinių sąjungų atliktame tyrime „Darbuotojų iš Rytų ir Vidurio Europos situacija“ šis aprašytas atvejis yra gana tipinė situacija, į kurią papuola emigrantai. Studijoje rašoma, kad ypač nukenčia darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos, kurie tik nuo 2014 metų galės laisvai dirbti Vokietijoje. Dabar jie atvyksta girdėdami gražius, tačiau tuščius pažadus. Statybose jie dirbo be jokio draudimo ir tai dažniausiai apie tai sužino tik nutikus nelaimei. Jie verčiami įsigyti savo įrankius, mokėti neaiškius administracinius mokesčius, dažnai jiems žadama: dar padirbkite, o atlygį gausite grįžę į gimtinę.
Dažniausiai emigrantams mokamas minimalus atlyginimas, nesilaikoma darbo laiko taisyklių. Išnaudojami ne tik statybininkai, bet ir skerdėjai, namų valytojos, slaugos darbuotojai.
Yra ir gerų darbdavių
„Berliner zeitung“ duomenimis, pernai buvo patiktinta 68 000 darbdavių ir 524 000 darbuotojų. Pradėti 168 000 tyrimų ir skirta net 49 mln. eurų baudų.
Tiesa, studijoje nurodoma, kad didžioji dalis emigrantų, atvykstančių į Vokietiją iš Rumunijos, Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos dirba itin humaniškomis sąlygomis. Daugumai jos niekuo nesiskiria nuo vietinių Vokietijos darbuotojų.
Skaičiuojama, kad šiemet per pirmą pusmetį iš šių dešimties Europos Sąjungos šalių į Vokietiją atvyko 67 000 žmonių.
