Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Volstrito vilku“ žavėjęsis ekonomikos dėstytojas Evaldas Račickas kūrė savo sukčiavimo schemas

Evaldo Račicko bendrovės „Investa“ puslapyje „Facebook“ - galima rasti informacijos apie filmą „Volstryto vilkas“ 15min tyrimas
15min montažas / Kairėje – Evaldas Račickas, dešinėje – kadras iš filmo „Volstrito vilkas“
Šaltinis: 15min
9
A A

Buvęs makleris Jordanas Belfortas, kurio istorija pasakojama filme „Volstrito vilkas“, prieš kelerius metus savo paskyroje „Twitter“ rašė: „Žaisti saugiai ir neprisiimti jokios rizikos yra tiesiausias kelias į skurdą.“ Buvęs Kauno technologijos universiteto dėstytojas, ekonomistas Evaldas Račickas žaidė labai rizikingai. Milijonieriumi jis netapo, bet giliai įklimpo tūkstančiuose problemų.

Bendrovės „Investa LT“ puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiama daug informacijos apie JAV akcijų biržą, kainų svyravimus, nuosmukius, pakilimus, atsipirkusius investuotojų ėjimus ir klaidas.

Tai išanalizavo ir surašė ekonomistas E.Račickas, kuris yra įmonės direktorius.

Tarp lūžinėjančių kreivių ir skaičių galima rasti kelis įrašus apie Holivudo filmą „Volstrito vilkas“, kuriame aktorius Leonardo DiCaprio vaidino susitepusį maklerį J.Belfortą.

Šis amerikietis smarkiai praturtėjo iš nešvarių žaidimų akcijų biržose, todėl buvo sučiuptas teisėsaugos ir pasodintas į kalėjimą.

Bendrovės „Investa LT“ vadovo E.Račicko istorija šiek tiek skiriasi, tačiau gali baigtis labai panašiai. Jis buvo laikomas perspektyviu finansų analitiku, Kauno technologijos universitete (KTU) dėstė ekonomiką, tačiau giliai įklimpo JAV akcijų biržose.

PAPILDYTA: 2016-08-05, 15 val., straipsnis buvo papildytas Generalinės prokuratūros komentaru.

„Facebook“ nuotr./Evaldas Račickas
„Facebook“ nuotr./Evaldas Račickas

Jaunus žmones mokė investuoti

Prieš trejus metus E.Račickas dar dirbo KTU Ekonomikos ir verslo fakultete. Jis pradėjo nuo asistento pareigų, o vėliau tapo lektoriumi, dėstė apie finansų rinkas.

Peržiūrėjus internete skelbiamą informaciją apie šį ekonomistą, susidaro įspūdis, kad prieš kelerius metus jis išties siekė akademinės karjeros.

2010 metais E.Račickas su kolege Asta Vasiliauskaite paskelbė mokslinį straipsnį apie pasaulinę finansinę krizę ir jos įtaką Lietuvos ekonomikai.

Tų pačių metų gegužę jis dalyvavo KTU doktorantų ir magistrų mokslinėje konferencijoje, kur skaitė pranešimą apie „JAV investicinių bankų krizės poveikį Europos Sąjungos, Azijos ir Rusijos finansų sektoriui“.

patogupirkti.lt nuotr./Knyga, kurios bendraautorius yra Evaldas Račickas
patogupirkti.lt nuotr./Knyga, kurios bendraautorius yra Evaldas Račickas

Po kelerių metų E.Račickas įkūrė KTU investuotojų akademiją „Invesa“, kuri turėjo suteikti žinių studentams, ugdyti jų finansinį intelektą ir analitinį mąstymą.

Tuo metu ekonomistas daug dirbo su jaunais žmonėmis: dalyvavo moksleiviams ir studentams skirtose konferencijose, skaitydavo pranešimus, Lino Kleizos jaunimo ugdymo centre vertino jaunuolių sukurtus verslo planus.

2012 metų gegužę Kaune vyko organizacijos „Versli Lietuva“ konferencija, kurioje dalyvavo daug žinomų verslininkų, ekonomistų, analitikų. Tarp jų buvo ir aštuoniolikmetis vilnietis Jokūbas Laukaitis, kuris išgarsėjo, nes būdamas paauglys sukūrė verslą. Tuo metu apie vaikiną rašė didžiausi naujienų portalai, jis dalyvavo televizijų ir radijo laidose.

Tomo Adomovičiaus nuotr./Jokūbas Laukaitis
Tomo Adomovičiaus nuotr./Jokūbas Laukaitis

„Toje „Verslios Lietuvos“ konferencijoje skaičiau kelis pranešimus. Po vienos paskaitos prie manęs priėjo kažkoks vyras, sakė, kad patiko mano idėjos, entuziazmas“, – 15min pasakojo J.Laukaitis.

Tas nepažįstamasis buvo E.Račickas. Jis palydėjo jaunąjį verslininką iki viešbučio, o pakeliui pasakojo, kad yra KTU dėstytojas, domisi JAV akcijų biržomis, investuoja.

Vaikinas sakė, kad jam E.Račickas pasirodė keistuolis, tačiau nieko blogo nepagalvojo.

„Tai buvo įprasta, tuo metu žmonės dažnai man rašydavo ar taip prieidavo, todėl nesureikšminau. Aš jam papasakojau apie savo verslus, jis man apie investavimą. Taip eidami pakalbėjome kokias 10 minučių, ir viskas“, – pasakojo J.Laukaitis.

Tai buvo istorijos pradžia.

Nuolat rašė žinutes

2012 metų gegužės 5-osios naktį E.Račickas parašė asmeninę žinutę J.Laukaičiui feisbuko paskyroje. Jis nieko nesiūlė, tik išreiškė susižavėjimą jaunuolio užsispyrimu, ryžtu, entuziazmu, palinkėjo sėkmės versle.

„Padėkojau jam. Atsakiau lakoniškai, į kažkokias didesnes diskusijas nesivėliau“, – pasakojo J.Laukaitis.

Ekonomistas pradėjo reguliariai rašyti žinutes jaunajam verslininkui. Tai tęsėsi kelis mėnesius.

Evaldo Račicko laiškas
E.Račicko žinutė J.Laukaičiui

Galiausiai E.Račickas pasiūlė kartu investuoti į vadinamuosius opcionus – teisę pirkti akcijas už iš anksto sutartą kainą. Taip daroma tikintis, kad akcijų kaina ateityje išaugs, o opcionas leistų jas pirkti sena kaina ir taip užsidirbti.

Vienoje žinutėje E.Račickas rašė: „Mano tikslas dabar surasti keletą gerų patikimų žmonių ir su jais čia painvestuot. Laikas iki rugsėjo 1-osios. Tiek gautas uždarbis, tiek potencialus nuostolis atskaičius mokesčius pasidalinamas. Jei tuo susidomėsi, parašyk man. Tada atskleisiu daugiau detalių, kas ir kaip.“

J.Laukaitis į tai atsakė, kad pats nesidomi investavimu, tačiau tuo užsiima jo tėvas Aivaras Laukaitis.

Šis sostinės verslininkas iš sūnaus sužinojo apie KTU ekonomisto idėjas ir susidomėjo pasiūlymu.

„Facebook“ nuotr./Evaldas Račickas
„Facebook“ nuotr./Evaldas Račickas

Davė prisijungimus prie sąskaitos

2013 metų rugpjūtį verslininkas A.Laukaitis pradėjo elektroniniais laiškais susirašinėti su ekonomistu E.Račicku. Jie kelis kartus pietavo Kaune.

„Evaldas man paliko malonaus, nuoširdaus žmogaus įspūdį. Tuo metu jis dirbo universitete, dėstė finansus, buvo įkūręs jaunųjų investuotojų klubą. Jo kompetencija ir reputacija tikrai nekėlė abejonių“, – 15min pasakojo A.Laukaitis.

Verslininkas turėjo banko sąskaitą, per kurią pats vykdydavo investavimo operacijas. Joje tuo metu buvo apie 39 tūkst. JAV dolerių. A.Laukaitis nusprendė duoti prisijungimus prie šios sąskaitos ekonomistui E.Račickui.

Pats verslininkas labai domėjosi investavimu, baigė keletą mokymų, savarankiškai rinko informaciją, todėl E.Račicko žinios ir idėjos jam patiko.

„Kurį laiką mes susirašinėjome. Tuo metu aš nieko neišmaniau apie opcionus, tik buvau girdėjęs, kad yra toks dalykas. Jis vis atsiųsdavo grafikų, savo vertinimų, analizių. Man buvo labai įdomu, – pasakojo A.Laukaitis. – Galiausiai mes nusprendėme, kad reikia pabandyti.“

Sostinės verslininkas turėjo banko sąskaitą, per kurią pats vykdydavo investavimo operacijas. Joje tuo metu buvo apie 39 tūkst. JAV dolerių. A.Laukaitis nusprendė duoti prisijungimus prie šios sąskaitos ekonomistui E.Račickui.

„Įdomiausia, kad pradžioje tai veikė“ – kalbėjo A.Laukaitis.

„Facebook“ nuotr./Bendrovės „Investa LT“ puslapis „Facebook“
„Facebook“ nuotr./Bendrovės „Investa LT“ puslapis „Facebook“

Prarado visus pinigus

Verslininkai su ekonomistu susitarė, kad pusiau dalinsis ir pelną, ir nuostolius. „Galima sakyti, kad tai buvo pagrindinė sąlyga, kodėl mes sutikome imtis šito reikalo“, – sakė J.Laukaitis. Jis taip pat pervedė maždaug 1,5 tūkst. eurų į investicijoms skirtą tėvo sąskaitą, taip įsitraukdamas į eksperimentą.

2013 metų rudenį investavimas išties sekėsi puikiai. Sąskaitoje gulinti suma nuolat augo, o spalio pabaigoje tie 39 tūkst. JAV dolerių jau buvo išsipūtę iki maždaug 240 tūkst. JAV dolerių.

„Aišku, buvo ten visokių svyravimų, bet kai tu matai, kad žmogus per mėnesį gali užauginti tokią sumą, tai išmuša bet kokius saugiklius, – šypsodamasis pasakojo verslininkas A.Laukaitis. – Tokioje situacijoje jautiesi maždaug kaip pas gydytoją: iki galo nesupranti, ką jis daro, bet pasitiki.“

Tuo metu tėvas ir sūnus svarstė dalį pinigų išimti iš investicinės sąskaitos, tačiau E.Račickas tam griežtai prieštaravo.

Iš mano pusės buvo didžiulis pasitikėjimas. Galvojau: juk tie pinigai skirti investavimui, o čia toks profas, kad logiška viską jam ir patikėti. Aišku, tai buvo mano klaida, – pasakojo A.Laukaitis.

„Matyt, tai buvo ženklas, kad kažkas ne taip, bet iš mano pusės buvo didžiulis pasitikėjimas. Galvojau: juk tie pinigai ir skirti investavimui, o čia toks profas, tai logiška viską patikėti jam. Aišku, tai buvo mano klaida. Reikėjo bent dalį tų pinigų nuimti kaip saugiklį, bet palikau aš tą portfelį jam“, – pasakojo A.Laukaitis.

Partneriai susitarė, kad į rizikingus opcionus galima investuoti ne daugiau kaip 10–20 proc. turimos sumos. Tačiau E.Račickas pasielgė kitaip – kitą mėnesį jis investuodamas prarado visus pinigus.

„Mes pradėjome klausinėti, kas vyksta, juk tarėmės visai ne taip. Jis pyko, kad kišamės, aiškino, kad tai normali proceso dalis“, – kalbėjo A.Laukaitis.

Ištuštėjus investicinei sąskaitai, ekonomistas reikalavo įnešti dar pinigų. A.Laukaitis sutiko su sąlyga – ta suma turėjo atstatyti prarastą likutį, o tada turėjo būti išimta iš žaidimo.

E.Račickas prarado ir tuos pinigus.

Plūdo pasipiktinusių žmonių laiškai

Tuo metu jau buvo akivaizdu, kad kažkas šioje situacijoje ne taip. Iš vienos pusės, E.Račickas tikrai sugebėjo labai sėkmingai investuoti. Iš kitos – jis viską pats ir prarado.

„Nesupratau, kas dedasi, mes pradėjome nebesusišnekėti. Jis vis reikalavo įnešti pinigų, bet man jau įsijungė saugikliai, kad kažkas čia ne taip“, – pasakojo A.Laukaitis.

2013 metų gruodžio 18 dieną E.Račickas įkūrė bendrovę „Investa LT“. Jos akcininkais tapo ir verslininkai Laukaičiai – jiems atiteko po 20 procentų akcijų, o pats ekonomistas pasiėmė 60 procentų.

„Facebook“ nuotr./Bendrovės „Investa LT“ puslapis „Facebook“
„Facebook“ nuotr./Bendrovės „Investa LT“ puslapis „Facebook“

Įmonės sąskaitose nebuvo pinigų investicinėms operacijoms, tačiau trijulė susitarė taip – E.Račickas grąžins A.Laukaičiui pusę prarastos sumos, o tada verslininkas įneš tuos pinigus į bendrovės sąskaitą ir ekonomistas galės tęsti veiklą.

Norėjau daugiau sužinoti apie jį, kas čia per situacija, ar yra daugiau tokių žmonių. Aišku, kolegos jam kažkaip perdavė, kad aš skambinau, ir tada jis labai audringai sureagavo, visiškai neadekvačiai, – kalbėjo J.Laukaitis.

„To neįvyko. Galiausiai, jis dingo, neatsakinėjo nei telefonu, nei „Skype“, nei elektroniniu paštu“, – sakė A.Laukaitis.

Tada jaunasis J.Laukaitis nusprendė paskambinti į KTU.

„Norėjau daugiau sužinoti apie jį, kas čia per situacija, ar yra daugiau tokių žmonių. Aišku, kolegos jam kažkaip perdavė, kad aš skambinau, ir tada jis labai audringai sureagavo, visiškai neadekvačiai. Visa tai buvo kažkaip siurealistiška, kaip iš kokios knygos“, – kalbėjo J.Laukaitis.

Tapo aišku, kad ekonomistas E.Račickas neįvykdys savo įsipareigojimo grąžinti pusę prarastos sumos. Tačiau buvo ir daugiau nemalonumų.

„Įmonės korespondencija eidavo mano namų adresu. Aš sutikau, nes pats Evaldas gyveno nuomojamajame bute, – pasakojo A.Laukaitis. – Kažkuriuo metu į mūsų namus pradėjo plaukti pasipiktinusių žmonių laiškai, kažkokie reikalavimai. Nesupratau, kas vyksta, nes laiškų buvo ne vienas ir ne du.“

Atkakliai siūlė dirbti kartu

2014 metų lapkritį kitas vilnietis verslininkas Nerijus į savo elektroninio pašto dėžutę vieną po kito gavo tris laiškus, kuriuose buvo siūloma investuoti. Visus juos pasirašė bendrovės „Investa LT“ vadovas E.Račickas.

Evaldo Račicko laiškas
Evaldo Račicko laiškas verslininkui Nerijui

„Iš pradžių nereagavau, tik vėliau atrašiau. Jis iškart pasiūlė susitikti, – pasakojo Nerijus. Jo vardas pakeistas, nes verslininkas norėjo išlikti anonimu. – Susitikome. Jis papasakojo, kaip investuoja, kokias grąžas uždirba investuotojams, kurių pinigus valdo. Pasiūlė ir man investuoti į finansines priemones.“

Nerijus sutiko ne iš karto, tačiau E.Račickas buvo atkaklus – nuolat rašydavo elektroninius laiškus su pasiūlymais.

„Susitarėme, kad tiek pelną, tiek nuostolius dalinsimės per pusę. Tai reiškė, kad jeigu jis praranda visus pinigus, pusę grąžina iš savo kišenės. Mes pasirašėme investicinių paslaugų sutartį, kurioje tai buvo aiškiai aprašyta, – kalbėjo Nerijus. – Man nekilo jokių minčių apie sukčiavimą. Jis buvo KTU dėstytojas, niekur neradau jokių skundų ar blogos informacijos.

Pirmasis sandoris įvyko tą patį lapkritį. Verslininkas pervedė į E.Račicko sąskaitą 6 tūkst. eurų, kuriuos jis turėjo investuoti į opcionus.

„Jis siuntė investavimo ataskaitas, bet aš nežinau, kur iš tikrųjų atsidūrė tie pinigai“, – pasakojo Nerijus.

Greitai paaiškėjo, kad 6 tūkst. eurų buvo palyginti nedidelis praradimas.

Per vieną dieną – 25 tūkst. JAV dolerių nuostolis

Maždaug po mėnesio nuo pirmojo kontakto, 2014 metų gruodžio 22 dieną, Nerijus atsidarė sąskaitą brokeriams skirtoje platformoje, iš kurios turėjo būti vykdomos finansinės operacijos. Tą pačią dieną verslininkas perdavė prisijungimus E.Račickui.

„Jis motyvavo tuo, kad sugebės per trumpą laiką uždirbti solidžią grąžą iš investuotų lėšų. Nuolat įtikinėjo, kad viskas bus gerai, kad žino, kaip viskas veikia ir panašiai“, – sakė Nerijus.

E.Račickas už 25 tūkst. JAV dolerių įsigijo bendrovės „Facebook“ opcionų. Ekonomistas tikėjosi, kad per tris dienas akcijų kaina smarkiai išaugs ir taip jie užsidirbs.

Jau kitą dieną iš investicijoms skirtos sąskaitos išplaukė pirmieji pinigai. E.Račickas už 25 tūkst. JAV dolerių nupirko bendrovės „Facebook“ opcionų. Ekonomistas tikėjosi, kad per tris dienas akcijų kaina smarkiai išaugs ir taip jie užsidirbs.

„Deja, kaina neišaugo. Visi 25 tūkst. JAV dolerių buvo prarasti per tris dienas“, – pasakojo Nerijus.

E.Račickas investavo toliau.

Tarp 2015 metų sausio 5 ir 19 dienos jis atliko kelis nesėkmingus sandorius, per kuriuos prarado dar 10 tūkst. JAV dolerių iš verslininko Nerijaus sąskaitos.

2015 metų vasario 3 dieną E.Račickas turėjo grąžinti dalį prarastų pinigų, apie 15 tūkst. eurų, tačiau sutarties sąlygų jis neįvykdė.

„Iš pradžių jis maitino pažadais, kad grąžins artimiausiu laiku. Sakė, kad nuosavas lėšas yra investavęs ir negali parduoti turimų aktyvų. Kovo mėnesį galutinai supratau, kad jis nesiruošia nieko mokėti, todėl su advokatu kreipėmės į Lietuvos banką“, – pasakojo Nerijus.

Paaiškėjo, kad buvęs ekonomikos dėstytojas tik apsimetė investuotoju.

Apsimetinėjo investuotoju

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos bankas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos bankas

Lietuvoje teikti investicines paslaugas gali tik finansų maklerio arba finansų patarėjo įmonės, turinčios specialią licenciją. Tokius dokumentus gali išduoti Europos Sąjungos valstybių institucijos, o kai kuriais atvejais ir kredito įstaigos.

„Evaldo Račicko vadovaujama bendrovė „Investa LT“ neturi licencijos, suteikiančios teisę teikti investicines paslaugas. Šis subjektas neturi teisės teikti investicinių paslaugų Lietuvoje“, – 15min sakė Renata Babkauskaitė, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė.

Lietuvos bankas nurodė, kad gali atlikti tyrimą, gavus informacijos apie galimai neteisėta investicinių paslaugų teikimą.

Jeigu surenkama pakankamai neteisėtos veiklos įrodymų, medžiaga būna perduodama teisėsaugai.

Baigė ikiteisminį tyrimą

Lietuvos bankas gavo ne vieną tokį skundą, todėl medžiagą perdavė kriminalistams.

Buvę E.Račicko partneriai Aivaras ir Jokūbas Laukaičiai taip pat kreipėsi į teisėsaugą.

„Facebook“ nuotr./Evaldas Račickas
„Facebook“ nuotr./Evaldas Račickas

Buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai.

E.Račickas kaltinamas dėl galimo turto pasisavinimo, aplaidus apskaitos tvarkymo, neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

Šių metų liepos 13-ąją byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba atsakė 15min, kad neatlieka ikiteisminio tyrimo dėl E.Račicko.

2015 metų rugsėjo 10 dieną Kėdainių rajono apylinkės teismas nusprendė areštuoti ekonomistui priklausančias bendrovės „Investa LT“ akcijas, nes jis kauniečiui Žilvinu Vaičkui buvo skolingas apie 2,5 tūkst. eurų.

Pats E.Račickas atsisakė komentuoti situaciją. Išgirdęs, kad skambina 15min žurnalistas, jis nutraukė pokalbį.

15min kviečia atsiliepti žmones, kurie jaučiasi nukentėję nuo sukčių. Savo istorija siųskite el. pašto adresu d.pancerovas@15min.lt.

„Facebook“ nuotr./Bendrovės „Investa LT“ puslapis „Facebook“
„Facebook“ nuotr./Bendrovės „Investa LT“ puslapis „Facebook“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min