Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 15d. 14:54 , atnaujinta: 2018 kovo 15d. 18:10

VRK vėl pripažino Liberalų sąjūdį rinkimų kampaniją finansavus iš neteisėtų lėšų, bet dotacijos neatims

Justas Laucius ir Eugenijus Gentvilas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Justas Laucius ir Eugenijus Gentvilas

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė su Liberalų sąjūdžiu siejamos, dabar jau nebeegzistuojančios viešosios įstaigos „Laisvės studijų centras“ organizuotus ir apmokėtus renginius pripažinti neleistina juridinio asmens auka partijai. Už dalį renginių mokėjo Liberalų sąjūdis ir, nors privalėjo, nenurodė to kaip 2016 metų Seimo rinkimų kampanijos lėšų. VRK dar vienos dotacijos iš Liberalų sąjūdžio neatims. Dėl „Laisvės studijų centro“ organizuotų pilietiškumo pamokų VRK priekaištų neturi.

VRK pritarė tyrimą atlikusios komisijos darbo grupės siūlymui pripažinti, kad Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija finansuota nepriimtina viešosios įstaigos „Laisvės studijų centras“ auka, tai yra iš neteisėtų finansavimo šaltinių, kai ši įstaiga mokėjo už dviejų diskusijų, kuriose dalyvavo liberalai, organizavimą. Ši auka sudaro 2,6 tūkst. eurų.

VRK sprendimu, šis epizodas kartu su anksčiau nustatytais liberalų kampanijos finansavimo pažeidimais sudaro vieno nusižengimo visumą, ir partijai už tai jau pritaikyta sankcija – neskirta 395 tūkst. eurų pusmečio dotacija, tad už tai ji nebus atskirai baudžiama. Praėjusiais metais VRK buvo nusprendusi, kad per 2016 metų rinkimus Liberalų sąjūdis, pažeisdamas įstatymą, gavo nepiniginę auką iš juridinio asmens – buvusio partijos nario Šarūno Gustainio įsteigto „Taikomosios politikos instituto“.

VRK taip pat nusprendė, kad savo išlaidas viešosios įstaigos „Laisvės studijų centras“ diskusijoms, kuriose dalyvavo liberalai, pati partija turėjo nurodyti 2016 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje.

"Liberalai tai vertina kaip dvigubą persekiojimą, akivaizdų veikimą vienos partijos atžvilgiu ir sąmoningą siekį eliminuoti vieną partiją iš Lietuvos politinės arenos", - teigiama po posėdžio išplatintame pranešime.

E.Gentvilas: VRK daro žalą partijai

E.Gentvilas ketvirtadienį posėdyje teigė, kad naujoji partijos vadovybė ir VRK disponavo skirtinga informacija, nes partija neturėjo prokurorų surinktos medžiagos.

„Todėl mūsų atsakymai kartais neaišku į ką“, – pridūrė jis.

Tačiau prokuroras Justas Laucius tikino, jog teiginiai, kad partija nesusipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, neatitinka tikrovės, nes tyrimas baigtas pernai gruodį, o šiuo metu vyksta susipažinimas su tyrimo medžiaga – tai daro partijos atstovai.

E.Gentvilas aiškino, kad VRK išvadoje nerašoma, kokiu pažeidimu komisija laiko 4 renginių organizavimą. Tačiau jis, pasak E.Gentvilo, priskiriamas prie ankstesnio – šiurkštaus, pažeidimo.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Laura Matjošaitytė ir Eugenijus Gentvilas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Laura Matjošaitytė ir Eugenijus Gentvilas

„Jūs savarankiškai jo nekvalifikavote, ir teisiškai neapibrėžėte“, – kalbėjo jis.

Darbo grupėje dirbęs Vincentas Vobolevičius E.Gentvilui pabrėžė, kad siūloma šiuos pažeidimus pripažinti ankstesnio, šiurkštaus pažeidimo, dalimi.

Pasak E.Gentvilo, tai, kad VRK vienu metu neištyrė visko, padarė didelę žalą Liberalų sąjūdžio įvaizdžiui.

„Aš matau žalą daromą partijai, ir tą žalą daro VRK, kuri sąmoningai ištiria vien gabaliuką, paskui antrą gabaliuką, žinodami, kad tas antras gabaliukas yra. Mums tai atsiliepia politiškai“, – kalbėjo E.Gentvilas. Jis spėjo, kad pirmąjį kartą VRK nubaudė partiją skubėdami, nes žinojo, kad artėja dotacijų dalybos.

„O paskui keletą mėnesių partija buvo viešojo kritikavimo padėtyje. Tai yra jūsų blogai atliktų procedūrinių veiksmų rezultatas“, – sakė jis.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė teigė, kad VRK neturėjo jokio nusistatymo prieš liberalus, o prokurorų medžiagą gavo tada, kada gavo.

„Mūsų siekis skaidrinti ir viešinti savo veiklą yra panaudojamas prieš mus pačius. Viešai prieinamą informaciją VRK rinko būtent iš liberalų internetinio puslapio ir tyrime jau naudojo kaip įrodymus, nors išvados grindžiamos tokiais terminais kaip „darytina prielaida“, „galimai“, „turėjo dalyvauti“, „teigimu“, „darbo grupės nuomone“. Ar prielaidų darymas yra objektyvus išvadų pagrindimas, ar faktai? Tokie VRK sprendimai yra keisti. Nagrinėsimės juos detaliau, konsultuosimės su teisininkais ir spręsime dėl tolimesnių veiksmų“, – po posėdžio išplatintame pranešime cituojamas E. Gentvilas.

Anot jo, tokiu savo sprendimu VRK pripažįsta, kad praėjusiame tyrime pateikdama išvadą VRK skubėjo ir neištyrė visų aplinkybių ir pradėjo tyrimą antrą kartą, o jo rezultatus susiejo su pirmuoju tyrimu. Partijos pirmininkas įsitikinęs, kad VRK sudaro sau galimybes papildyti tyrimą, kai tyrimas jau baigtas ir dėl jo priimtas sprendimas, sukeltos teisinės ir finansinės pasekmės ir nors visi aspektai turėjo būti tiriami kartu, tačiau tokiu atveju VRK nebūtų spėjusi liberalams atimti asignavimų dalies.

Prokuroro J.Lauciaus teigimu, informaciją, kurią turėjo, prokurorai privalėjo perduoti VRK, nes jos kompetencija buvo tirti įtarimus dėl politinės kampanijos finansavimo.

„Ikiteisminis tyrimas yra dinamiškas procesas, vienos aplinkybės nustatomos anksčiau, kitos – vėliau. Prokuratūros kreipimaisi atsirado tiriant G.Steponavičiaus veiksmus“, – teigė jis.

Anot J.Lauciaus, nebuvo specialiai delsiama, tiesiog tyrimas buvo labai didelės apimties.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Justas Laucius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Justas Laucius

J.Lauciaus teigimu, duomenys, pateikti VRK, atsirado po to, kai fiksuota, kad G.Steponavičius prašė R.Kurlianskio piniginių lėšų, kurios buvo pervestos „Laisvės studijų centrui“.

„Tokiu būdu atėjome iki tos situacijos, buvo gauti duomenys, kad šiomis lėšomis buvo dengiami įsiskolinimai, o renginiuose minimi klausimai, susiję su Liberalų sąjūdžiu... tai vyko prieš rinkimus, tai išėjo iš prokuratūros ir STT kompetencijos ribų“, – kodėl informaciją atidavė VRK, aiškino prokuroras.

Diskusijose liberalai pristatyti kaip kandidatai į ministrus

Tyrimą atlikusi VRK darbo grupė, dėl kurios išvadų ketvirtadienį balsavo VRK, nustatė, kad 2016 m. nuo kovo iki gegužės buvo surengtos 4 diskusijos, kuriose dalyvavo Liberalų sąjūdžio nariai ir jie buvo pristatyti kaip būsimi liberalų ministrai:

  • 2016 m. kovo 1 d. diskusijoje „Mokytojas – svajonių profesija“ Gintaras Steponavičius pristatytas kaip kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus.
  • 2016 m. kovo 24 d. diskusijoje „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ Eligijus Masiulis pristatytas kandidatu į premjerus, o Giedrius Dusevičius – kandidatu į finansų ministrus.
  • 2016 m. balandžio 4 d. diskusijoje „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ Antanas Guoga ir G.Steponavičius pristatyti kaip Liberalų Vyriausybės ūkio ir švietimo ministrai.
  • 2016 m. gegužės 4 d. diskusijoje „Žalia Lietuva: kaip gyvensime po 10 metų?“ dalyvavęs Simonas Gentvilas pristatytas kaip kandidatas į aplinkos ministrus, o Nerijus Pačėsa – kandidatu į energetikos ministrus.

Dviejų diskusijų išlaidas apmokėjo Liberalų sąjūdis, kitų dviejų – minėta viešoji įstaiga.

Anot VRK, diskusijų išlaidos, kurias apmokėjo viešoji įstaiga, laikytinos „Laisvės studijų centro“ nepinigine auka Liberalų sąjūdžiui ir kartu šios partijos pajamomis natūra. Nors suma ir nedidelė – 2,6 tūkst. eurų, tokia parama yra neleistina.

VRK gavo duomenis, kad dviejų diskusijų išlaidas apmokėjo pats Liberalų sąjūdis. Partija VRK paaiškino, kad šios išlaidos kaip kitos veikos sąnaudos nurodytos Veiklos rezultatų ataskaitoje.

VRK, darbo grupės nuomone, diskusijos „Mokytojas – svajonių profesija“ ir „Žalia Lietuva: kaip gyvensime po 10 metų?“ yra susijusios su Liberalų sąjūdžio dalyvavimu 2016 m. Seimo rinkimuose. Tad nepaisant to, kad išlaidos atsispindėjo partijos Veiklos rezultatų ataskaitoje, jos nebuvo nurodytos partijos 2016 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje.

Liberalų sąjūdis, tyrimo metu atsakydamas į VRK klausimus, nurodė niekada jokių sutarčių su „Laisvės studijų centru“ nesudaręs ir pilietiškumo pamokų bei diskusijų neinicijavęs, o diskusijoje partijos nariai esą dalyvavo ne partijos, o savo iniciatyva.

Tačiau VRK darbo grupei kilo įtarimų, ar tarp Liberalų sąjūdžio ir „Laisvės studijų centro“ yra aiškus veiklų atskyrimas. Jiems iškalbingas pasirodė faktas, kad liberalė Aušrinė Armonaitė kreipėsi į bendrovę „K29“ dėl salės nuomos, nurodydama, kad jos reikia Liberalų sąjūdžio diskusijų ciklui, o vėliau rūpinosi sąskaitų apmokėjimu: 2016 m. balandį elektroniniu laišku parašė, kad „Laisvės studijų centras“ prašo palaukti mokėjimo, gegužės 20 d. prašė „jeigu galima, perrašyti sąskaitą faktūrą Liberalų sąjūdžio partijos vardu, jie ir apmokės“.

VRK darbo grupė taip pat nustatė, kad yra požymių, jog viešųjų įstaigų „Laisvės studijų centras“ ir „Taikomosios politikos institutas“ veikla arba dalis veiklos derinta su Liberalų sąjūdžio sekretoriatu ar vadovybe.

Pilietiškumo pamokose už Liberalų sąjūdį neagituota

Prokurorai taip pat buvo nurodę, kad viešoji įstaiga organizavo pilietiškumo pamokas mokyklose, šiose pamokose dalyvaudavo po vieną liberalą ir vieną žymų žmogų, tačiau VRK darbo grupei pritrūko duomenų tam, kad tai būtų pripažįstama išimtinai Liberalų sąjūdžio, o ne viešosios įstaigos veikla. Pilietiškumo pamokos vyko 2013–2015 metais.

Darbo grupės išvadoje teigiama, kad nėra pagrindo teigti, kad pilietiškumo pamokose buvo agituojama už Liberalų sąjūdį ar propaguojama ši politinė partija. Tačiau VRK darbo grupės nuomone, pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose gali būti susijusios su partijos veikla, įskaitant dalyvavimą 2016 metų Seimo rinkimuose.

„Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir argumentus, Darbo grupė nenustatė, kad VšĮ „Laisvės studijų centras“ pilietiškumo pamokas organizavo Liberalų sąjūdžio interesais“, – teigiama išvadoje.

VRK duomenimis, „Laisvės studijų centras“ 2013–2016 metais pilietiškumo pamokose dalyvavusiems 5 asmenims (lektoriams, ne politikams), pervedė 13 212 Eur.

Steigėjai – Liberalų sąjūdžio grietinėlė

Prokurorai dar praėjusių metų gruodžio 21 dieną VRK perdavė dalį medžiagos iš ikiteisminio tyrimo dėl koncerno „MG Baltic“ ir kelių partijų politinės korupcijos.

Prokurorai įtarė, kad Liberalų sąjūdis 2016 metų Seimo rinkimų kampaniją iš dalies finansavo iš neteisėto šaltinio – 2013-aisiais įsteigtos VšĮ „Laisvės studijų centro“ lėšų.

Jos steigėjai – buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, Seimo narys Gintaras Steponavičius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, buvęs Kauno meras Rimantas Mikaitis ir Varėnos meras Algis Kašėta. Pernai lapkritį nauji dalininkai – su liberalais susiję asmenys, įstaigą nusprendė likviduoti.

Registrų centro duomenimis, 2015-aisiais įstaiga gavo beveik 14 tūkst. eurų pajamų ir metus baigė su 5 tūkst. eurų nuostoliu, o 2016-aisiais įstaiga deklaravo gavusi beveik 15 tūkst. eurų pajamų ir visus pinigus išleidusi.

Prokurorai, prašydami Seimo naikinti G.Steponavičiaus teisinę neliečiamybę, yra nurodę, kad jis susitikimuose su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir žadėdamas jam naudingus sprendimus 2015-aisiais suorganizavo 10 tūkst. eurų paramą „Laisvės studijų centrui“.

„Mane stebina tokia interpretacija, nes man atrodo, kad projektai, vykdyti per „Laisvės studijų centrą“, buvo atsieti nuo partinės veiklos, tai buvo pilietiškumo pamokos, švietėjiški renginiai visuomenei, ir jokios agitacijos juose nebuvo. Tas buvo paaiškinta, tiek man duodant parodymus, tiek kitiems žmonėms, kurie tame dalyvavo, bet aš suprantu, kad yra noras kuo labiau išplėsti ir įpinti skirtingas veiklas, ir aš neabejoju, kad teisme mes įrodysime, kad išties visi šitie įtarimai yra nepagrįsti“, – BNS tuomet sakė G.Steponavičius.

Anot jo, su „Laisvės studijų centro“ pilietiškumo pamokų projektu per dvejus metus buvo aplankyta keli šimtai mokyklų.

„Pilietiškumo pamokos formatu vykdavo diskusija su vyresniųjų klasių moksleiviais ir mokytojais, dalyvaujant vienam politikui ir vienam jaunimo autoritetui – muzikantui, žurnalistui. Tie žmonės niekada nebūtų sutikę dalyvauti partiniuose ar tiesiogiai su agitacine veikla susijusiuose projektuose“, – naujienų agentūrai apie projektą pasakojo politikas.

Kaip primena BNS, pernai spalį VRK pripažino, kad liberalų Seimo rinkimų kampanija neteisėtai finansuota per Taikomosios politikos instituto surengtus mokymus partiečiams.

Rinkimų komisija daugiau kaip 45 tūkst. eurų kainavusius mokymus pripažino neteisėta nepinigine auka, tokį pažeidimą kvalifikavo kaip šiurkštų ir dėl to iš Liberalų sąjūdžio atėmė pusmečio dotaciją – 395 tūkst. eurų.

Politinės korupcijos byloje prokurorai G.Steponavičiui yra pateikę įtarimus epizode, kai „MG Baltic“ skyrė 15 tūkst. eurų paramą jo paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“. Anot pareigūnų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms, G.Steponavičius balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.

Įtarimų šioje byloje yra sulaukusi ir pati partija – Liberalų sąjūdis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Artėja palūkanų augimo metas: ar dėl to gali pigti būstas?

Interviu Sportas

Marius Stankevičius – apie metus Sevilijoje ir nedrąsius „Žalgirio“ šnipus

Aktualu

Vytautas Plečkaitis: Konjunktūrinis požiūris į buvusius Lietuvos komunistus

Aktualu

Metalinių garažų masyvai: miesto šiukšlės ar alternatyva perpildytiems kiemams

24sek

Kodėl apie naujausią „Ryto“ pirkinį internete nerasite daug informacijos

Vardai

15min studijoje – Marijos Grabštaitės muzikinė premjera „Skanei“ su Nagliu Bierancu

Maistas

Cukinijų ir makaronų draugystė: 7 receptai, kurie patiks ne tik atletams

Vardai

Popkaralienei Madonnai – 60 metų: scenos revoliucionierė, maištininkė ir pasaulio rekordininkė

15min iš Talino Sportas

Triumfuojantis „Atletico“ trimituoja: Taline pagaliau išsklaidėme „Real“ galybę

Gyvenimas

Specialistai pataria: norite sveikai ir taupiai maitintis? Planuokite savo biudžetą

Aktualu

Orai.lt: bus šilta, bet lietaus neišvengsime

Gyvenimas

6 aprangos idėjos rudeniui, kurios puikiai tiks ir vėsesnėms rugpjūčio dienoms

Aktualu

Dvigubas Fidelis: ką nuo savo tautos slėpė komandantė

Spalvingos gamtos gėrybės

Gyvenimas

Kojos lūžis apsaugojo nuo vėžio: įspūdingas lietuvės pasakojimas apie Nyderlandų sveikatos apsaugą

Vardai

Ieva Zasimauskaitė – apie planuojamą antrą vestuvių šventę ir nelengvas santuokos pamokas

Mokslas.IT

Filme „Titanikas“ J.Cameronas laivo tragediją pavaizdavo itin tiksliai, išskyrus vieną detalę

Vardai

Brazilijos futbolo legenda Pele pardavė atostogų namą Niujorke, pirktą prieš 40 metų

Aktualu

Klaipėdos rajone nužudytas vyras

Vardai

Natalijos Bunkės sūnus per Žolinę atšventė 7-ąjį gimtadienį: šventė pajūryje subūrė visą šeimą

Naujienos

Verslas

Artėja palūkanų augimo metas: ar dėl to gali pigti būstas?

Interviu Sportas

Marius Stankevičius – apie metus Sevilijoje ir nedrąsius „Žalgirio“ šnipus

Aktualu

Vytautas Plečkaitis: Konjunktūrinis požiūris į buvusius Lietuvos komunistus

Aktualu

Metalinių garažų masyvai: miesto šiukšlės ar alternatyva perpildytiems kiemams

24sek

Kodėl apie naujausią „Ryto“ pirkinį internete nerasite daug informacijos

Vardai

15min studijoje – Marijos Grabštaitės muzikinė premjera „Skanei“ su Nagliu Bierancu

Maistas

Cukinijų ir makaronų draugystė: 7 receptai, kurie patiks ne tik atletams

Vardai

Popkaralienei Madonnai – 60 metų: scenos revoliucionierė, maištininkė ir pasaulio rekordininkė

15min iš Talino Sportas

Triumfuojantis „Atletico“ trimituoja: Taline pagaliau išsklaidėme „Real“ galybę

Gyvenimas

Specialistai pataria: norite sveikai ir taupiai maitintis? Planuokite savo biudžetą

Aktualu

Orai.lt: bus šilta, bet lietaus neišvengsime

Gyvenimas

6 aprangos idėjos rudeniui, kurios puikiai tiks ir vėsesnėms rugpjūčio dienoms

Aktualu

Dvigubas Fidelis: ką nuo savo tautos slėpė komandantė

Spalvingos gamtos gėrybės

Gyvenimas

Kojos lūžis apsaugojo nuo vėžio: įspūdingas lietuvės pasakojimas apie Nyderlandų sveikatos apsaugą

Vardai

Ieva Zasimauskaitė – apie planuojamą antrą vestuvių šventę ir nelengvas santuokos pamokas

Mokslas.IT

Filme „Titanikas“ J.Cameronas laivo tragediją pavaizdavo itin tiksliai, išskyrus vieną detalę

Vardai

Brazilijos futbolo legenda Pele pardavė atostogų namą Niujorke, pirktą prieš 40 metų

Aktualu

Klaipėdos rajone nužudytas vyras

Vardai

Natalijos Bunkės sūnus per Žolinę atšventė 7-ąjį gimtadienį: šventė pajūryje subūrė visą šeimą

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie 15min