Siūloma, kad į apygardos rinkimų komisijos narius ir į apylinkių komisijos pirmininkus galėtų pretenduoti tik asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą.
Šiuo metu į rinkimų komisijas teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos bei savivaldybės administracijos direktorių siūlomiems atstovams numatytas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą, tuo metu partijų siūlomiems kandidatams tokie reikalavimai nekeliami.
Į rinkimų komisijas kiekviena daugiamandatėje apygardoje mandatų gavusi partija siūlo du narius. Siūloma šį skaičių mažinti per pusę – iki vieno atstovo.
Taip pat siūloma numatyti kvalifikacinį reikalavimą, kad rinkimų komisijų vadovais būtų skiriami asmenys, per ankstesnius rinkimus jau dirbę komisijoje.
Tačiau siūlymai numatyti aukštojo išsilavinimo cenzą antradienį per VRK posėdį sulaukė prieštaringų vertinimų. Būta argumentų, kad kaimiškose vietovėse partijoms gali būti sunku rasti atstovą su aukštuoju išsilavinimu, kiti VRK nariai teigė, jog tokia nuostata būtų perteklinė, nes didžioji dalis komisijos narių ir taip esą paprastai skiriami su aukštuoju išsilavinimu.
Per praėjusius Seimo rinkimus kilus nesklandumų tiek dėl rinkimų organizavimo, tiek dėl balsų skaičiavimo, VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas tvirtino, jog problema – neprofesionalus apylinkių rinkimų komisijų darbas.
Taip pat iškelta abejonė, kad tokių pataisų Seimas nespėtų priimti iki kovo, kai VRK turi suformuoti rinkimų komisijas.
Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 17 dieną, antrasis planuojamas kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais birželio 7 dieną.
