„Nusikaltimų prevencijos svarbą ir naudą suvokia daugelis, vis dėlto didžioji nusikaltimų prevencijos našta tenka policijai. Nusikaltimų prevencija užsiima daug skirtingo lygmens ir skirtingas kompetencijas turinčių institucijų, todėl reikalingas jų veiklos koordinatorius“, – teigė vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė. – Galimybė gyventi aplinkoje, kurioje nėra baimės patirti smurtą, nukentėti nuo nusikalstamų veikų ir kitų grėsmių, yra viena iš esminių žmogaus gerovės sąlygų. Saugumas padeda sukurti aplinką, kurioje spartėja ekonominis augimas, efektyviai suteikiamos įvairios paslaugos, o šie pasiekimai prisideda prie socialinės atskirties mažinimo“.
Pažymėtina, kad Lietuvoje nusikaltimų prevencijos sistemos modelis iki galo nėra sukurtas, tad jį reikėtų stiprinti. Turi vykti bendra prevencijos priemonių paieška, t. y. į jas turi įsitraukti institucijos bei mokslininkai.
„Manau, kad ta atskirtis tarp institucijų šiandien yra tikrai sumažėjusi, mes dalijamės atsakomybe ir aktyviai bendradarbiaujame. Iš dalies galima pasakyti, kad perimame smulkiuosius viešosios tvarkos nusižengimus, be to, stiprėja bendruomenės ir vis labiau auga saugios kaimynystės reikšmė“, – sakė Jonavos meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Šiuo metu vienintelė valstybės institucija, kuriai įstatymais yra pavesta vykdyti visapusę nusikalstamų veikų prevenciją, yra policija. Dėl to būtina įtraukti daugiau institucijų – tiek savivaldos lygmens, tiek centrinio lygmens – kurios taip pat gali prisidėti ir vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją. Savivaldybių vaidmuo nusikaltimų prevencijos srityje turi būti stiprinamas. Jos turėtų organizuoti ir koordinuoti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, šiai veiklai sutelkdamos savivaldybės teritorijoje veikiančias valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, nevyriausybines ir verslo organizacijas, gyvenamųjų vietovių bendruomenes.
„Prevencija yra veikla, kuri duoda efektą ne tik užtikrinant gyventojų saugumą, bet ir sustiprina institucijų bendradarbiavimą, įtraukia jas. Norėdami, kad nusikaltimų prevencijos modelis būtų sėkmingas, turime į jį įtraukti daugybę įvairių specialistų ir parengti visapusį modelį, kuris keistų visuomenės požiūrį“, – teigė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
Vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo apie viešojo saugumo situaciją Lietuvoje duomenimis, auga ir pačių žmonių sąmoningumas – 83 proc. respondentų nurodė, kad jie ėmėsi kokių nors veiksmų, kad apsaugotų savo nuosavybę, pvz.: net 38 proc. žmonių bendradarbiauja su kaimynais, saugodami vieni kitų turtą, maždaug 33 proc. gyventojų apdraudė savo turtą. Šiemet pirmą kartą buvo tiriamas žmonių požiūris į asmens duomenų apsaugą. Apklausos duomenimis, 36 proc. respondentų nurodė, kad jie saugo savo asmens duomenis.
Keičiasi požiūris ir į nelegaliu būdu įsigytų prekių (alkoholio, tabalo gaminių ir kuro) vartojimą. Per pastaruosius penkerius metus beveik per pusę sumažėjo žmonių, kurie pateisina kontrabandinių prekių vartojimą, 2015 metais kontrabandą pateisino 43 proc. respondentų, o 2020 metais šis rodiklis sumažėjo iki 26 proc.
Taip pat per pastaruosius metus sumažėjo asmenų, manančių, kad galėtų lengvai įsigyti narkotinių medžiagų. Jeigu prieš keletą metų tokių žmonių buvo daugiau nei 30 proc., tai 2020 metais šis rodiklis siekė tik 17 proc. respondentų.
Tyrimas parodė, kad 68 proc. žmonių, kurie palankiai vertina policijos reagavimą į iškvietimus, mano, kad policija greitai reaguoja ir atvyksta į įvykio vietą. Lietuva taip pat yra iš tų šalių, kur gyventojų pasitikėjimas policija yra gana aukštas ir siekia 78 proc., visoje Europos Sąjungoje pasitikėjimo policija vidurkis yra 71 proc.
„Per pastaruosius du dešimtmečius viešojo saugumo situacija šalyje smarkiai pasikeitė – pagerėjo kriminogeninė situacija, išaugo teisėsaugos institucijų profesionalumas. Šiuos pokyčius teigiamai įvertino ir žmonės – vis daugiau gyventojų jaučiasi saugiai savo gyvenamojoje aplinkoje ir pasitiki teisėsaugos institucijomis. O gyventi saugioje aplinkoje, kai žmogus jaučiasi užtikrintas dėl savo ir savo artimųjų saugumo, – tai viena iš valstybės gerovės sąlygų. Ir visos institucijos bendradarbiaudamos turi tai užtikrinti“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė.
Gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad eismo saugumas yra vienas svarbiausių šalies gyventojų saugumo aspektų. Eismo saugumas žmonėms asocijuojasi ir su pavojingu vairavimu, ir su vairavimas išgėrus alkoholio, ir su kitų eismo dalyvių saugumu: dviratininkų, pėsčiųjų. 36 proc. respondentų nurodė, kad eismo saugumas Lietuvoje nekelia grėsmės arba kelia nedidelę grėsmę, o 33 proc. pasakė, kad eismo saugumas kelia vidutinę grėsmę žmonių saugumui.
Taip pat respondentų buvo klausiama, ar narkotikai ir narkotinės medžiagos vertinamos kaip grėsmė mūsų šalyje. Beveik pusė respondentų – 44 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad narkotikai nekelia arba kelia labai mažą grėsmę, o ketvirtadalis respondentų pasakė, kad tai kelia didelę grėsmę. Lyginant 2011 ir 2020 metų duomenis, matyti, kad visi nustatyti rodikliai, susiję su grėsmių savo gyvenamojoje vietoje suvokimu, mažėja. Pavyzdžiui, jeigu 2011 metais 63 proc. respondentų nurodė, kad vagystės iš gyvenamųjų namų kelia didelę ir vidutinę grėsmę, tai dabar taip manančiųjų yra jau 49 proc., o dėl vagysčių iš automobilių nerimaujančiųjų sumažėjo nuo 66 iki 43 procentų.
