„Bendras vaizdas jau susidarė ir būtų galima galvoti apie išvadų rašymą“, – sakė jis.
Pasak A.Paulausko, Seimo valdybai išvadose bus parengti pasiūlymai dėl Seimo patalpų kontrolės klausimo, o Seimas paragintas patikslinti įstatymus ir griežčiau apibrėžti žurnalistų teisę saugoti informacijos šaltinį.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas socialdemokratas Darius Petrošius pažymėjo, kad politikai kol kas negalės vertinti, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų veiksmai prieš BNS žurnalistes buvo adekvatūs, nes tai turės padaryti teismai, į kuriuos naujienų agentūra jau kreipėsi.
Išteisino Seimą, L.Graužinienę, A.Butkevičių ir L.Linkevičių
Svarstydami, kas galėjo nutekinti VSD pažymą, politikai pareiškė iki šiol neišgirdę, kam konkrečiai Generalinė prokuratūra ketina pareikšti įtarimus.
Pasak jų, ikiteisminio tyrimų duomenų niekas politikams neatskleidė, tačiau „Drąsos kelio“ atstovas Valdas Vasiliauskas ir A.Paulauskas išvardijo, kam teisėsauga esą įtarimų dėl informacijos nutekinimo tikrai neturi.
STT tą pačią naktį atliko visus veiksmus ir nustatė, kad Seimas čia ne prie ko, – teigė A.Paulauskas.
„STT tą pačią naktį atliko visus veiksmus ir nustatė, kad Seimas čia ne prie ko“, – teigė A.Paulauskas.
V.Vasiliauskas pridūrė, kad tą ketvirtadienį, kai buvo paviešinta informacija, Lietuvoje nebuvo, todėl žinios paskleisti negalėjo, premjeras Algirdas Butkevičius bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės tą ketvirtadienį taip pat nebuvo Lietuvoje, bet politikai jos tarp nekaltųjų nepaminėjo.
Slaptumas keistis negali
Seimo nariai pabrėžė, kad ketvirtadienį susirinksiančios ir dėl VSD pažymos slaptumo žymos pagrįstumo spręsiančios komisijos išvada neturėtų lemti prokurorų sprendimo, pagal kurį straipsnį reikšti įtarimus galimai VSD informaciją BNS perdavusiam asmeniui.
D.Petrošius pažymėjo, kad tuo metu, kai pareigūnas susipažino su pažyma, ji buvo pažymėta grifu „slaptai“, todėl teisėsaugininkai gali kelti įtarimus bent dėl kėsinimosi atskleisti valstybės paslaptį.
„Tas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnyba, subjektyviai negalėjo vertinti, ką jis nutekino. Jis susipažino su informacija, pažymėta grifu „slaptai“. Bet kokiu atveju kyla įtarimai dėl ketinimo atskleisti valstybės paslaptį“, – teigė jis.
A.Paulauskas apskritai abejoja, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija gali teikti ekspertinius vertinimus teisėsaugai.
Į komisiją dėl slaptumo grifo kreipėsi Generalinė prokuratūra. Jos prokuroras Gintas Ivanauskas teigia nustatęs, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo, tačiau įtarimų kol kas niekam nepareiškė.
Manoma, kad veika bus apibrėžta tik gavus Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos išvadas.
Tyrimas dėl valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo pradėtas spalio 31 dieną, kai BNS pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.
