Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 5d. 06:15

VSD ir AOTD įspėja apie grėsmes: pavojų kelia ne tik Rusija, bet ir Kinija

Kinijos ir Rusijos prezidentai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Kinijos ir Rusijos prezidentai

Grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia ne tik Rusija, bet ir Kinija, kurios žvalgybos veikla agresyvėja, teigiama antradienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame kasmetiniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Vis dėlto Rusijai, kaip ir kasmet, dėmesio skiriama daugiausiai – teigiama, kad ji daro viską, kad pajėgtų pradėti kovos veiksmus per 24–48 val. nuo įsakymo gavimo.

Didina karinius pajėgumus Kaliningrade

Grėsmių vertinime teigiama, kad rimtų prielaidų manyti, jog Rusijos režimas keisis arba atsisakys agresyvios politikos, nėra. Atvirkščiai – 2018-aisiais, Lietuvos žvalgų duomenimis, Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus, taip pat ir Lietuvos kaimynystėje – Kaliningrado srityje.

„Čia dar artimiausioje perspektyvoje ketinama dislokuoti papildomą puolamąją ginkluotę, oro gynybos ir aviacijos pajėgumus. Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24–48 valandas nuo įsakymo gavimo. Didėja karinės jėgos, kaip vieno pagrindinių Rusijos užsienio ir saugumo politikos instrumentų, reikšmė“, – nurodoma grėsmių vertinimo įžangoje.

Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24–48 valandas nuo įsakymo gavimo.

2018 m. nominalus Rusijos gynybos ministerijos finansavimas mažėjo ir, oficialiais duomenimis, turėtų nesiekti 3 proc. BVP. Vis dėlto skaičiai realiai gali būti didesni.

Štai Kaliningrade ketinama sukurti dar vieną kovinį vienetą – tankų pulką. Taip pat ketinama naujomis artilerijos sistemomis perginkluoti Kaliningrade dislokuotą artilerijos brigadą. Vietoj šiuo metu brigadoje turimų „Grad“ sistemų ketinama atgabenti didesnio veikimo nuotolio reaktyvines salvių ugnies sistemas „Uragan“. „Taip šūvio nuotolis padidės nuo dabartinių 20 iki 35 km“, – teigiama dokumente.

„Scanpix“ nuotr./Raketų sistemos Kaliningrado srityje
„Scanpix“ nuotr./Raketų sistemos Kaliningrado srityje

Kaliningrade ketinama didinti jūrų aviacijos pajėgumus, atkuriant du aviacijos pulkus – naikintuvų ir jūrų šturmo aviacijos (bombonešių). Pradėti tiekti modernūs kovos lėktuvai ir sraigtasparniai. 2018 m. buvo gauti penki priešpovandeninės kovos sraigtasparniai Ka-27M ir du daugiafunkciai naikintuvai Su-30SM.

Žvalgybos duomenimis, ypač karinis aktyvumas suintensyvėjo šalia Lietuvos sienos (ties Kudirkos Naumiesčiu) esančiame Dobrovolsko poligone.

Vis dėlto didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti NATO kariniai pajėgumai labai mažina tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.

Sustabdytas bandymas rinkti kartografinius duomenis

Didelį pavojų Rusija Lietuvai kelia ir kibernetinėje erdvėje. Kibernetinį šnipinėjimą aktyviausiai vykdo GRU grupuotė Sofacy / APT28 ir FSB grupuotė Agent.btz / Snake.

Vis dažniau pastebimi bandymai užvaldyti užsienio šalių kritinės infrastruktūros pramoninės kontrolės sistemas, kuriomis reguliuojamas eismas, vandens tiekimas ir pan.

„2018 m. fiksuoti pasikartojantys Rusijos bandymai vykdyti Lietuvos energetikos sektoriaus žvalgybą“, – teigiama vertinime.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kibernetinio saugumo pratybos „Kibernetinis skydas 2016“
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kibernetinio saugumo pratybos „Kibernetinis skydas 2016“

Taip pat pastebimas susidomėjimas Lietuvos finansų sektoriumi.

„2018 m. buvo fiksuotas atvejis, kai įsigijus Lietuvos jurisdikcijoje veikiančią bendrovę galėjo būti mėginama rinkti Rusijos ginkluotosioms pajėgoms reikalingus duomenis. Akcijų įsigijimo sandoris buvo vykdomas per investicijų holdingui AFK „Sistema“ priklausančią ES registruotą investicinę kompaniją. Pastarajai vadovauja Rusijos oligarcho Vladimiro Jevtušenkovo, valdančio minėto holdingo akcijų paketą, sūnus Feliksas Jevtušenkovas. AFK „Sistema“ kontroliuoja įmonių grupę „Kronštadt“, kuri prieš keletą metų laimėjo naujų elektroninių kartografinių duomenų centrų įrengimo konkursą“, – rašoma grėsmių vertinime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Jevtušenkovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Jevtušenkovas

Anot dokumento, Rusija siekia surinkti kartografinių duomenų, kurie leistų efektyviai panaudoti naujas raketų paleidimo sistemas.

Šiam tikslui buvo pradėta bendradarbiauti su Lietuvos įmone, užsiimančia aeroskenavimo ir kartografavimo veikla Lietuvoje bei kitose ES šalyse. Lietuvos įmonės kartografinė ir kita geografinė informacija renkama sraigtasparniu ar bepiločiais orlaiviais. Bendradarbiauti pradėta „Kronštadt“ akcininkei investavus į minėtą Lietuvos įmonę.

Įmonė dirba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame ūkio sektoriuje, todėl 2018 m. buvo priimtas sprendimas pripažinti investuotoją neatitinkančiu Lietuvos nacionalinio saugumo interesų.

Taikinių ieško tarp buvusių Sovietų Sąjungos kareivių

Bandymas Didžiojoje Britanijoje nunuodyti buvusį sovietų šnipą Sergejų Skripalį paskatino pasaulį reaguoti. 2018 m. kovo-balandžio mėnesiais 29 valstybės ir NATO paskelbė persona non grata 153 su diplomatine priedanga dirbusius žvalgus. Tačiau žvalgybines pozicijas Rusija bando atkurti.

Pastebima, kad žvalgybos tarnybos bando prisitaikyti prie prieš jas nukreiptų gynybinių veiksmų, todėl naudoja verslo, turizmo ir kitą nediplomatinę priedangą bei plečia operacijų geografinį spektrą. Svarbiausia Rusijos sąjungininke išlieka Baltarusija – jos tarnybos vykdo Rusijos tarnybų nurodymus.

Skelbiama, kad taikinių verbavimui Rusijos žvalgybos ieško tarp Sovietų Sąjungos pajėgose tarnavusių asmenų, dabar dirbančių Lietuvos teisėsaugoje, kariuomenėje, politikoje ar versle.

Taikinių verbavimui Rusijos žvalgybos ieško tarp Sovietų Sąjungos pajėgose tarnavusių asmenų.

Tuomet per buvusius pažįstamus tokius asmenis kviečia į Rusiją ar Baltarusiją – tam pasitelkiami įvairūs pretekstai – tarnybos draugų susitikimai, karinės šventės, minėjimai.

Didelį dėmesį užsienio žvalgyba skiria ryšių su Rusija ir Baltarusija turintiems Lietuvos politikams ir valstybės tarnautojams, lanko jų gimines, bando užmegzti santykius.

„Nors Rusijos žvalgybos tarnybos veikloje prieš Lietuvą vis plačiau taiko technines priemones, žmogiškosios žvalgybos (Lietuvos piliečių verbavimas) intensyvumas išlieka aukštas“, – teigiama grėsmių vertinime.

Verbuoja ir Kinijos žvalgyba

Be Rusijos žvalgybos, šiemet VSD ir AOTD pateiktame grėsmių vertinime pažymimas ir Kinijos žvalgybos aktyvumas. Teigiama, kad Lietuvoje veikia dvi Kinijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kinija
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kinija

Žvalgybai naudojama ne tik diplomatinė, bet ir verslo, naujienų agentūrų, Konfucijaus institutų, studentų priedanga. Dažniausiai siekiama, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės, taip pat bandoma gauti informacijos apie Lietuvos bendradarbiavimo su Kinija projektus, neviešos ar įslaptintos ES ir NATO informacijos.

Taikiniais Kinijos žvalgyba renkasi sprendimo galią turinčius asmenis, Kinijos simpatikus, juos siekia paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, per kurias Lietuvos piliečiai verbuojami. Tikėtina, kad Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje plėsis.

Siekia radikalų pergalių

Taip pat teigiama, kad Rusija viliasi, jog Europos Sąjunga ir NATO silpnės, aižės, nesutars, o tuomet bus sugrįžta prie santykių, kai silpnesnės valstybės privalo paklusti stipresnėms arba tiesiog tampa mainų objektais.

Todėl pastebimas Rusijos užsienio politikos, susijusios su Baltijos šalimis, pokytis. Tikėtina, kad Kremliuje buvo nuspręsta, jog raktas į Baltijos šalis yra ne Vilniuje, Rygoje ar Taline, o Briuselyje arba kitose didžiųjų valstybių sostinėse.

„Kremlius nėra tik pasyvus procesų stebėtojas – kur reikia ir jei gali, teikia finansinę paramą, siunčia žurnalistus, pateikiančius „alternatyvią tiesą“, arba skelbia „paprastų žmonių“ balsą, paruoštą Jevgenijaus Prigožino „virtuvėje“.

Tam naudojama ne tik tradicinė žiniasklaida, interneto portalai, bet ir socialiniai tinklai. Dažniausi naratyvai 2018-aisiais susiję su istorine atmintimi, partizanais.

Rusija turi pajėgumų platinti dezinformaciją ir lietuviškoje socialinėje žiniasklaidoje. Neatmestina, kad propagandos ir kibernetiniai pajėgumai ir gali būti išnaudoti per rinkimų ciklą Lietuvoje, kuriam bus bandoma daryti įtaką.

„Kremlius yra suinteresuotas įgyti įtaką supranacionalinėse organizacijose, kuriose priimami visam regionui reikšmingi sprendimai. Šiuo metu nėra jokių pagrįstų prielaidų teigti, kad Rusijai yra pavykę įgyti įtaką Lietuvos strateginiams politiniams sprendimams, tačiau Kremlius savo nuolatiniais bandymais kištis į Lietuvos politinius procesus siekia sumažinti pasitikėjimą demokratinėmis procedūromis, laisva visuomenės valia ar jos išrinktais politikais“, – teigiama ataskaitoje.

Šiuo metu nėra jokių pagrįstų prielaidų teigti, kad Rusijai yra pavykę įgyti įtaką Lietuvos strateginiams politiniams sprendimams.

Be to, vis dar mojuojama rusakalbių gynimo korta – pastariesiems ginti Lietuvoje veikiantiems dviem centrams Rusija skyrė finansavimą, o šių centrų atstovai dalyvavo tarptautinių organizacijų forumuose ir skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Tikėtina, kad vienu iš pagrindinių taikinių šiemet taps planuojamas priimti teismo nuosprendis Sausio 13-osios byloje. Neatmestina, kad dėl to suintensyvės propagandinės kampanijos, neatmestinos provokacijos prieš buvusius ir esamus Lietuvos valdžios ir teisėsaugos pareigūnus, susijusius su byla.

Baltarusija – satelitas

Daroma išvada, kad globalioje politikoje Rusija labiausiai sustiprino savo vaidmenį Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

Taip pat po Vladimiro Putino perrinkimo Rusija aktyviau kontroliuoja Baltarusiją. Tam išnaudojami ekonominiai ir energetiniai svertai. Baltarusija įjungiama į karinius Rusijos planus, vyksta bendros kartais neanonsuotos karinės pratybos.

Svarbus išlieka Baltarusijoje statomos atominės elektrinės projektas. Statybų projektas, anot VSD ir AOTD nėra sklandus, darbai vėluoja, nesilaikoma saugos rekomendacijų. Tikėtina, kad Baltarusija sieks apeiti Lietuvoje priimtą įstatymą, blokuojantį elektros iš nesaugių branduolinių jėgainių patekimą į Lietuvos rinką.

Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė

Taip pat pastebimas Rusijos dėmesys Armėnijai, o 2019-aisiais Rusijos dėmesio centre atsidurs parlamento rinkimai Moldovoje. Tuo tarpu Ukrainoje realių svertų pasukti politiką sau naudinga linkme Rusija, VSD ir AOTD vertinimu, neturi – artimiausioje ateityje atviro konflikto atsinaujinimas Donbase yra mažai tikėtinas.

Žema išlieka ir terorizmo grėsmė. 2018 m. nebuvo nustatyta prieš Lietuvą nusiteikusių pavienių ekstremistų ar organizuotos grupių veiklos. Radikalėjimo tendencijų nepastebima ir Lietuvos musulmonų bendruomenėje.

Vis dėlto, žvelgiant plačiau, neatmestina, kad „Islamo valstybė“ gali bandyti pasinaudoti migrantų srautais. 2018 m. Lietuvai tęsiant prieglobsčio prašytojų perkėlimo programą, iš Turkijos į Lietuvą buvo perkelta 18 Sirijos piliečių. Tikrinant kandidatus vienam užsieniečiui neleista atvykti į Lietuvą.

Antradienį grėsmes nacionaliniam saugumui aptarsime ir 15min studijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:26
01:34
01:36

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min