Gali būti daugiau provokacijų
Pasak jo, Maskva siekia atgrasyti Baltijos jūros regiono šalis nuo tolesnės paramos Ukrainai.
„Turėtume suprasti, kad vykdoma, pirmiausia, informacinė operacija mūsų atžvilgiu, spaudžiant mus atsisakyti ar riboti paramą Ukrainai“, – antradienį transliuotame interviu Žinių radijui sakė R.Bridikis.
BNS rašė, kad Ukrainai pastaraisiais mėnesiais dronais smūgiuojant į Šiaurės Vakarų Rusiją, dalis jos dronų kerta Baltijos šalių oro erdvę.
Rusija sako, kad Baltijos šalys sąmoningai leidžia išnaudoti savo teritoriją ukrainietiškų bepiločių antskrydžiams. Šios tai griežtai neigia ir pabrėžia, kad dronai į jų oro erdvę patenka juos suklaidinus Rusijos naudojamomis elektroninės kovos priemonėmis.
Pasak R.Bridikio, Rusijai yra skausmingi Ukrainos smūgiai jos kritinei infrastruktūrai.
Jis taip pat neatmetė ir kitų provokacijų iš Rusijos tikimybės.
„Gali būti, aišku, ir platesnio plano dalis, tokio vertinimo mes irgi neatsisakytume, kad informaciniame tokiame lauke, spaudime tu gali organizuoti ir tam tikras provokacijas prisidengiant tarsi informaciniu fonu ir grasinimais, kurie yra dabar į kairę ir į dešinę skleidžiami“, – sakė pareigūnas.
„O ką tai reiškia? Na, tarsi dronų atakos vyksta, tuos dronus valdo, kad ir ukrainietiškus, ne paslaptis, ir patys rusai. Tai čia visokių mes tų situacijų galime turėti, bet šiuo atveju, vėlgi, viena dalis, ką priešininkas mato, ką jis planuoja daryti, kita dalis, kaip mes pasiruošę. Mums šiuo atveju nėra svarbu, kieno tie dronai mūsų teritorijoje sklando ir kuria kryptimi, bet turime savo erdvę kontroliuoti, sugebėti valdyti situaciją“, – pridūrė jis.
„Ką galėjome per sprendimų priėmėjus, tą pasakėme“
BNS rašė, kad prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau gegužę perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams, taip tarsi adresuodamas šį kreipimąsi ir Rusijai, ir Ukrainai. Jis pareiškė, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas.
Anot stebėtojų, tokiais pareiškimais galėjo būti siekiama mažinti įtampą po Rusijos kaltinimų Baltijos šalims.
Rusijos žiniasklaidoje buvo spekuliuojama, kad dėl tariamo Baltijos šalių leidimo naudoti oro erdvę Ukrainos dronams kyla grėsmė Kaliningrado srities saugumui.
Paklaustas, kiek Prezidentūros pozicijai įtakos turėjo Rusijos baimės dėl smūgių Kaliningradui, VSD direktorius atsakė: „Mūsų vadovai kalba tai, ką jie mato reikalinga kalbėti ir aiškinti. Šiuo atveju jų žodžiai yra remiami mūsų turima ir pateikta informacija. Tai gal ties čia ir sustočiau“.
„Esame tam tikrame įtampos rūke, kur įvairios situacijos galimos, o ką mes esame pateikę sprendimų priėmėjams, tai tam tikra informacijos išraiška ir buvo pateikta viešojoje komunikacijoje. Tai aš visgi pasilikčiau prie pozicijos, kad ką galėjome per sprendimų priėmėjus, tą ir pasakėme“, – kalbėjo R.Bridikis.
Pasak jo, žvalgyba tebesilaiko nuomonės, kad Rusija šiuo metu negali mesti konvencinio iššūkio NATO, bet iš desperacijos „gali imtis veiksmų, kuriuos ji manys esant tinkamais tą akimirką“.
„Tai mes turime užkirsti tam kelią viešai komunikuodami, saugodami savo erdvę, paruošdami savo visuomenę, sukurdami tvirtą, veikiančią civilinės saugos sistemą, patikrindami ją“, – sakė VSD vadovas.
„Orientuokimės ne į tai, kas kažką, ką, kur planuoja, bet į tai, kaip mes pasirengę į vieną ar kitą situaciją reaguoti. Man atrodo, tai būtų daug prasmingiau, nes visų problemų mes tiesiog nenuspėsime. Tiesiog turime būti tvirti tiek visuomenėje, tiek sprendimų priėmimo procese, tiek institucijose“, – pridūrė jis.
Rusija tikrina pasirengimą
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Maskva rengiasi paduoti Baltijos valstybes į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT), kaltindama jas bevaisėmis derybomis dėl tariamų rusų teisių pažeidimų nutraukimo.
Baltijos šalys ne kartą yra atmetusios tokius priekaištus, o Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienį naujienų portalui „15min“ Rusijos veiksmus pavadino šmeižto kampanijos tąsa.
R.Bridikis Maskvos planus kreiptis į TTT pavadino ruošiama dirva įvairiems veiksmams, galimai netgi konvenciniam karui.
Visgi, anot jo, Rusijos pasiryžimas pradėti karą prieš NATO nares „absoliučiai priklauso nuo mūsų pačių“ – tiek kaip valstybių atskirai, tiek regiono, tiek nuo viso Aljanso ar Europos Sąjungos.
„Net jei jie galėtų būti pasiruošę, tai nereiškia, kad tai turi įvykti“, – teigė žvalgybos vadas.
Jo teigimu, Rusija nuolat tikrina, kaip lengvai galėtų pasiekti tikslų pavergdama savo priešininkes, nesvarbu, taikant ar netaikant karinę galią.
„Jie mus vertins ir tuo atveju, jeigu būsime nepasirengę, jie mus testuos ir panaudos tada, kada jie matys reikalinga. Tai nekonvenciniai veiksmai, hibridinės priemonės yra tampriai susijusios su konvenciniais veiksmais, karine galia, karine agresija, bet taip pat tos nekonvencinės grėsmės ir priemonės gali būti naudojamos atskirai, kaip savarankiškos priemonės, na, pavyzdžiui, daryti įtaką rinkimams“, – kalbėjo R.Bridikis.
„Suprantame, kad karinės galios panaudojimas yra viena iš paskutiniųjų formų, kai tu nori pakeisti kitos valstybės požiūrį. Tu viską darysi, kad iki to pakeistum ar sukurtum aplinką sau patogią. Jeigu tu gali daryti įtaką rinkimams, padarysi tai, nes galiausiai dienos gale sprendimų priėmėjai tuo metu jau bus tau palankūs. Jeigu tu nori nuteikti visuomenę sau tinkama linkme ir ta visuomenė nebus atspari informacinėms atakoms, propagandai ir dezinformacijai, tai dienos gale jie galiausiai išrinks tau palankius politikus, tai, vėlgi, nereikės kitokių galių panaudoti“, – sakė pareigūnas.
„Tai viskas susiję, bet akcentą visgi dėčiau, kad viskas priklauso nuo mūsų pasirengimo per visas dimensijas, per visą vertikalę“, – pridūrė jis.
