Pasitarime dalyvavęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius, ministrai Arvydas Sekmokas ir Dainius Kreivys, Konkurencijos tarybos atstovai ir Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas sutarė, jog konkurencijos degalų rinkoje privalo būti daugiau, ir apsvarstė galimas įstatymų pataisas, kurios ją skatintų.
„Buvo aptarti keli variantai, dėl jų Vyriausybė dar turėtų apsispręsti. Tačiau buvo vieningai sutarta, jog esama padėtis, kai „Mažeikių nafta“ užima apie 95 proc. rinkos, nėra gera ir ją būtina keisti, pritraukiant į rinką daugiau dalyvių. Artimiausiu metu Vyriausybė spręs dėl priemonių, kaip tai turėtų būti daroma“, – teigė ministro pirmininko patarėjas Ridas Jasiulionis.
„Mažeikių naftos“ atstovas spaudai Jacekas Janas Komaras teigė, kad toks Vyriausybės sprendimas geras, tačiau visiems rinkos dalyviams turi būti užtikrintos vienodos sąlygos. „Mes nesutiksime su rinkos sąlygų iškreipimu, kai vieniems dalyviams suteikiamos išimtys, o kitiems užkraunamos pareigos. Visi turi būti lygūs“, – naujienų portalui15min.lt teigė J.J.Komaras.
Skatins importuoti
Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis teigė, kad pasitarimo metu nuspręsta veikti dviem kryptimis: liberalizuoti privalomųjų atsargų rezervo sudarymą bei didinti naftos produktų importą per „Klaipėdos naftą”. Jis teigė, kad užtektų 10 papildomų procentų rinkoje, kad būtų sudarytas konkurencinis spaudimas „Mažeikių naftai“.
„Klaipedos nafta” turėtų būti įpareigota sudaryti sąlygas lengvųjų naftos produktų importuotojams naudotis terminalu. Tai yra vienintelis būdas importuoti naftą iš kitur. Nedideliais kiekiais vežama automobiliais nafta rinkos situacijos nepakeis”, – teigė D.Matulionis.
Pasak jo, šiuo metu „Klaipėdos naftos“ maksimalus pajėgumas siekia 9 mln. tonų per metus. Per tokį laikotarpį Lietuvoje sunaudojama per 2 mln. tonų naftos, o didžioji dalis „Klaipėdos naftos“ pajėgumo skiriama naftos eksportui iš „Mažeikių naftos“ bei gretimų valstybių – Rusijos ar Baltarusijos.
Diskriminacijos nebus
Kitas žingsnis, kuriuo būtų skatinamas naftos produktų importas, yra privalomojų naftos produktų rezervų liberalizavimas. „Nenorėčiau užbėgti už akių, klausimas bus dar svarstomas. Bet esmė yra nustatyti didesnius naftos produktų kiekius, kuriuos galima būtų įsivežti be prievolės kaupti rezervą. Šiuo metu rezervo nereikia kaupti, jei importuojama mažiau nei 200 tonų naftos per metus. Kelsime šią ribą, bet taip, kad valstybė nenukentėtų finansiškai“, – sakė D.Matulionis. Šiuo metu už 40 proc. privalomųjų naftos rezervų atsako valstybė, 60 proc. – privatus kapitalas. Pasak Vyriausybės Taisyklės bus vienodos visiems, jokios diskriminacijos būti negali, – D.Matulioniskanclerio, šios proporcijos bus išlaikytos.
„Taisyklės bus vienodos visiems, jokios diskriminacijos būti negali“, – paklaustas, ar taip nebus skriaudžiama „Mažeikių nafta“, atsakė Vyriausybės kancleris.
Ieško dingstančių centų
Konkurencijos taryba premjero buvo įpareigota išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje degalai kainuoja daugiau nei kaimyninėse valstybėse. Finansų ministas Algirdas Šemeta teigė, kad esą net atmetus visus mokesčius, Lietuvoje degalų litras kainuoja 30 centų brangiau nei Lenkijoje.
Vyriausybės kanclerio teigimu, Konkurencijos taryba nustatė, kad kainų skirtumas – ne 30, o 15–19 centų. Tačiau vis dar neaišku, ar taip yra dėl mažmenininkų ar dėl gamintojo maržos – tai Konkurencijos taryba aiškinasi toliau.
Planuojama, kad Vyriausybė minėtus sprendimus, kurie padės didinti konkurenciją naftos sektoriuje, priims per kovo mėnesį.
Degalų kaina turėtų kristi
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigė, kad litro degalų kaina, sudarius konkurenciją „Mažeikių naftai“ nukristų 10-20 centų. „Konkurencija degalų rinkoje yra vienintelė reali priemonė sumažinti kainoms. Gamintojo kaina yra pagrindinė dedamoji degalų kainos dalis“, – teigė A.Sekmokas.
Pasak jo, „Mažeikių nafta“ atidžiai stebi rinką ir nustato kainas, kuriomis gali gauti maksimalų pelną.
