Parlamentas pernai gruodį pradėjo svarstyti siūlymą Konstituciją papildyti nuostatomis, jog „šeima sukuriama sudarius santuoką“ ir „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“.
Neigiamą Vyriausybės išvadą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad taip „būtų įtvirtinti tik du pagrindai, kuriems esant asmenų junginys būtų pripažįstamas ir saugomas valstybės kaip šeima“.
„Kartu gyvenantys asmenys, neužregistravę santuokos ir neturintys vaikų, gali patirti diskriminaciją“, – teigiama pažymoje.
Ministerija teigia, kad tokiems asmenims nebūtų garantuojama apsauga nuo savavališko ir neteisėto kišimosi į šeiminį gyvenimą, sugyventiniai galėtų būti verčiami duoti parodymus vienas prieš kitą, nebūtų globojami ar aprūpinami, jei sugyventinis žūtų ar mirtų eidamas karo tarnybą.
Ministerija taip pat teigia, kad Konstitucijos pataisos gali prieštarauti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.
Konstitucijos pataisas pateikę Seimo nariai teigia, kad „saugodama šeimą valstybė pirmiausiai turi saugoti prigimtinę šeimos struktūrą“, o ši struktūra „remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais“.
„Vyro ir moters santuoka sukuriama šeima atitinka pamatinį prigimtinį kiekvieno vaiko poreikį turėti vienas kitam ir savo šeimai įsipareigojusius tėvą ir motiną. Todėl, kaip ir šeima, santuoka yra prigimtinis visuomenės institutas“, – teigiama parlamentarų aiškinamajame rašte.
Seimo nariai argumentuoja, kad „nuo pat žmonijos atsiradimo pradžios gyvuojantis vyro ir moters bendro gyvenimo modelis, kuriant santuoką, geriausiai atitinka Konstitucinio Teismo atskleistos šeimos sampratą“.
Konstitucijos pataisos Seime inicijuotos po to, kai Konstitucijos Teismas 2011 metų lapkritį paskelbė, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“.
Konstitucinis Teismas tuomet išaiškino, kad santuoka paremtas modelis turi išskirtinę reikšmę visuomenės gyvenime, tačiau turi būti „saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos“, įskaitant santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais“.
Vyriausybės išvada yra rekomendacinio pobūdžio Seimo nariams, ji nesukuria teisinių kliūčių keisti Konstituciją.
