Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas atliko Vyriausybės išvadų pateikimo analizę ir konstatavo, kad vėlavimas yra vyraujanti tendencija.
Anot jo, nuo šio Seimo kadencijos pradžios 2008 metų lapkritį iki šių metų vasario 18-osios Vyriausybės išvadų teikimo terminas buvo pasibaigęs 146 atvejais iš 148. „Praktiškai vėlavimas yra beveik visuotinis, tik klausimas, kiek vėluoja – vieną savaitę (7 atvejai iš 146) ar daugiau“, – trečiadienį BNS sakė Č.Juršėnas.
Jo duomenimis, apie 60 atvejų pateikti išvadas dėl Seime svarstomų projektų Vyriausybė vėlavo daugiau negu mėnesį. Buvo penki atvejai, kai vėluota išvadas pateikti daugiau negu keturis mėnesius.
Ši statistika trečiadienį pateikta Seimo valdybai, jos posėdyje dalyvavo ir Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis. Č.Juršėno teigimu, „nedrausmingiausios“ yra Aplinkos (vidutinis vėlavimas 5 savaitės), Sveikatos apsaugos (5–6 savaitės), Finansų (4 savaitės) ir Kultūros (4 savaitės) ministerijos.
Seimo statute nurodyta, kad jei parlamento valdyba Vyriausybės paprašo išvados dėl kurio nors svarstomo teisės akto projekto, ši privalo tokią išvadą pateikti per 4 savaites. Seimo vicepirmininko teigimu, iš dalies Vyriausybės vėlavimą galima pateisinti, nes nurodytas terminas – gana trumpas. Juoba kad Vyriausybė turi savo procedūras ir terminus.
„Jie gauna, pažiūri, kam atiduoti, ten yra laikas, o jeigu reikia kelių ministerijų išvadų. Jas reikia suderinti, paskui dar turi tai pažiūrėti Teisingumo ministerija, paskui svarstoma Vyriausybės pasitarime ar posėdyje, taip viskas ir užtrunka. Mes manome, gal reikia taisyti Statutą, pailginti terminą ar numatyti, kad ypatingais atvejais galima jį pratęsti“, – BNS sakė Č.Juršėnas. Parlamento pirmininkė konservatorė Irena Degutienė, kalbėdama po valdybos posėdžio, pabrėžė, kad dėl Vyriausybės vėlavimo stringa ir Seimo darbas.
Seimas Vyriausybės išvadų prašo ne dėl visų svarstomų projektų. Statute numatyta, kad dėl svarstomo projekto Vyriausybės išvadų prašoma, kai parlamentarai mano, kad jų reikia. Be to, norėdama stiprinti parlamento kontrolę Seimo valdyba planuoja įpareigoti Vyriausybę reguliariai daryti priimtų teisės aktų įgyvendinimo monitoringą.
„Jeigu yra koks svarbus įstatymas, Vyriausybė parengia pranešimą, kad buvo toks pavedimas, mes įvykdėme, rezultatai yra tokie, ir referuoja Seime. Tam suteikiamas ir viešumas, ir matyti, kad įstatymai duoda rezultatą ar atvirkščiai – neduoda“, – sakė Č.Juršėnas.
Anot jo, dėl svarbiausių įstatymų, pavedimų Vyriausybės nariai galėtų atsiskaityti visam Seimui, dėl kitų – parlamento komitetams.
