Sekite 15min Google
Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), tarybos pirmininku paskirtas švietimo, mokslo ir sporto viceministras, o pavaduotoju – savivaldybės, kurioje vyks žaidynės, meras.
Į tarybą įtraukti dar septynių ministerijų viceministrai, Prezidentūros, Seimo bei Vyriausybės kanceliarijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos radijo ir televizijos atstovai.
Taip pat įtraukti užsienio lietuvių organizacijų – Pasaulio lietuvių bendruomenės, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos, diasporos sporto asociacijų iš Airijos, Australijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos bei Šiaurės Amerikos – atstovai.
Kaip pažymėjo ŠMSM, iki šiol kiekvienoms žaidynėms organizuoti premjero potvarkiu būdavo sudaroma laikina darbo grupė.
„Nustatant nuolatinę tarybą siekiama padidinti renginio koordinavimo efektyvumą, neįtraukiant į ją atstovų institucijų, kurių tiesioginė veikla mažai susijusi su renginiu, o svarbiausioms valstybės institucijoms ir diasporai užtikrinant nuolatinį atstovavimą“, – nurodė ministerija.
Ji į tarybą nesiūlė įtraukti Nacionalinės sporto agentūros, Lietuvos sporto centro, Lietuvos sporto muziejaus atstovų, taip pat atsisakyta „minimaliai su žaidynėmis susijusių organizacijų“, kaip Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“.
„Šių įstaigų ir organizacijų atstovai, esant poreikiui, galės būti kviečiami dalyvauti tarybos posėdžiuose ir prisidėti prie pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimo“, – nurodė ŠMSM.
BNS rašė, kad Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybos funkcijos, be kita ko, yra rengti žaidynių nuostatus, teikti siūlymus dėl jų datos ir vietos, ruošti renginių programą.
Pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra kas ketverius metus Lietuvoje rengiama sporto ir kultūros šventė. Pernai lapkritį jai suteiktas oficialus teisinis statusas, apibrėžtas žaidynių periodiškumas ir finansavimo modelis.
Kalendoriniais metais, kai vyksta žaidynės, jų organizavimui iš valstybės biudžeto paprastai skiriama apie 1 mln. eurų.
Šventės ištakos siekia Lietuvos tautinę olimpiadą, 1938 metais vykusią Kaune. 1978 metų vasarą Toronte, Kanadoje, surengtos pirmosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, skirtos Lietuvos nepriklausomybės 60-mečiui.
Antrosios žaidynės 1983 metais vyko Čikagoje, JAV, trečiosios – 1988 metais Adelaidėje, Australijoje, ketvirtosios – 1991 metais Lietuvoje.
Pastarąjį kartą žaidynės vyko 2025 metų liepą Palangoje. Jose dalyvavo beveik 3 tūkst. sporto mėgėjų iš viso pasaulio, kurie varžėsi 24 sporto šakose.
