„Lietuva, priešingai negu save gana kritiškai vertiname, yra tolygiai išsivysčiusi valstybė, paveldėjome dešimt industrinių centrų, kurie šalį tolygiai apgyvendina. Priešingai nei kaimynai latviai su ypač dominuojančia Ryga ar kaimynai lenkai su dominuojančia Varšuva“, – posėdyje sakė ministras.
Anot S.Gentvilo, bendrojo plano perspektyva ir sprendiniai rengiami dešimtmečiui – iki 2030-ųjų, o koncepcija, kurią pernai patvirtino Seimas – iki 2050-ųjų.
Patvirtinus bendrąjį planą, bus rengiama jo įgyvendinimo programa: sprendiniai, priemonės, rodikliai, terminai. Ją tvirtins Vyriausybė.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, kad dokumente labai aiškiai įvardyta ir Klaipėdos uosto plėtros kryptis, ypač pietinės jo dalies. Be to, iki šiol nebuvo jokio plano, pavyzdžiui, dėl kelio tarp Panevėžio ir Šiaulių plėtimo.
„Atsižvelgiant į šitą dokumentą, rengiant planavimo dokumentus dabar turėsime dėti atitinkamą prioritetą, kad įgyvendintume ir pasiektume tuos tikslus“, – posėdyje sakė M.Skuodis.
Seimas 2020 metų birželį patvirtino bendrojo plano koncepciją, pagal kurią nustatomos Lietuvos teritorijos vystymo gairės, erdvinė struktūra ir kiti susiję sprendiniai siekiant darnaus teritorijų vystymo.
