Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 26, 08:59

Vyriausybė planuoja pertvarkyti rajonų ligonines: kas iš jų liktų ir ką jose gydytų?

Viena svarbiausių šio ministrų kabineto planuojamų reformų – sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka. Būgštaujant dėl rajonų ligoninių uždarymo, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė aiškino, kad to daryti nesirengiama. Tiesa, ligoninės gali virsti, tarkime, sveikatos centrais ar vadintis dar kitaip. Be to, jose būtų teikiama mažiau stacionarinių, o daugiau ambulatorinių paslaugų. O rimčiau gydytis tektų važiuoti į didmiesčius.
Ligoninės akimirka Tik prenumeratoriams
Ligoninės akimirka / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Jau pateikti gydymo įstaigų pertvarkos, kuriai ketinama išleisti apie 900 mln. eurų, reformos planai. Jos poreikis grindžiamas prastais žmonių sveikatos rodikliais, dideliais stacionarių paslaugų ir konsultacijų skaičiais.

Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad norima perskirstyti paslaugų tiekimą – padidinti ambulatorinių ir dienos paslaugų skaičių, o stacionaro paslaugas koncentruoti didžiosiose ligoninėse.

Reforma vertinama nevienareikšmiškai. Opozicijos politikai ir dalis valdančiųjų iš to, kas pristatoma, nesupranta, kas ir kodėl bus daroma.

Skiriasi ir savivaldybių pozicijos. Vienos – už pertvarką, kitos mano, kad ji sunaikins gerai veikiančią sistemą, o pacientai liks be dalies paslaugų.

Apie tai, kaip atrodys reforma, kaip ir kur ją įgyvendinus gydytųsi žmonės, 15min kalbėjosi su sveikatos apsaugos viceministre Danguole Jankauskiene.

Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr./Danguolė Jankauskienė
Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr./Danguolė Jankauskienė

Perdėliojamas paciento kelias

– Pradėkime nuo pradžių – reforma inicijuojama, nes netenkina padėtis sveikatos priežiūros įstaigose ir sveikatos sistemoje apskritai. Kas konkrečiai yra blogai ir kas iš esmės taisytina?

– Mūsų didžioji bėda yra, kad mūsų gyventojų sveikatos rodikliai yra ganėtinai prasti. Europos Sąjungoje mes atsiliekame ir esame vieni iš autsaiderių pagal išvengiamą mirtingumą.

Be to, mes turime labai dideles išvengiamas hospitalizacijas. Tai reiškia, kad ligos galėtų būti pagydytos ambulatorinėje grandyje, tai yra pirminėje sveikatos priežiūroje, pas specialistus konsultantus. Čia irgi labai prasti mūsų rodikliai.

Žmonių stacionarizavimas į ligonines, kurių turime gana daug, yra labai didelis. Visgi rodikliai yra blogi, be to, COVID-19 labai tą išryškino. Mes turime perteklinių mirčių gana didelį skaičių.

Viskas tiesiog rodo, kad mes turime pertvarkyti savo sistemą, kuri būtų pasiruošusi žmones gydyti žymiai kokybiškiau. Tai yra pagrindiniai dalykai, dėl ko mes ir norime tą darbąą pradėti. Kurį, tarp kitko, ne patys pirmieji pradėjome. Jau buvo keturi reformos etapai. Tačiau norime tęsti toliau ir norime tą daryti nuosekliai.

– Tai kas konkrečiai bus daroma? Kaip gydysimės? Paprastai tariant, kad žmogus suprastų: jeigu pertvarka bus įgyvendinta, kaip atrodys gydymo grandinė?

Tarkime, imkime paprastą pavyzdį. Gyventojas iš Kybartų Vilkaviškio rajono savivaldybėje nuėjęs pas šeimos gydytoją ir jam manant esant poreikį pasikonsultuoti aukštesniu lygiu, pas gydytoją specialistą, kur tas žmogus važiuos? Ar į Vilkaviškio ligoninę, ar jau turės vykti į Kauną? Kaip čia viskas atrodys?

– Tą grandinę vadiname paciento keliu. Kaip jūs paminėjote, pavyzdžiui, pacientas iš Kybartų rūko 40 metų.

Jis pajuto tam tikrus dalykus, kurie yra susiję su kvėpavimo funkcijos sutrikimais: ar skausmą krūtinėje, ar dusulį, ar kažkokius kitokius simptomus.

Jis turi dvi galimybes užsiregistruoti pas savo šeimos gydytoją. Jeigu jis yra interneto naudotojas, gali registruotis per išankstinę pacientų registracijos sistemą. Tuo naudojasi 60 proc. Lietuvos gyventojų.

Jeigu jis nesinaudoja, pasinaudoja skambučių centru, kuris yra prie jo šeimos gydytojo prirašytoje poliklinikoje arba sveikatos priežiūros įstaigoje. Ir jis per septynias dienas – taip, kaip numatyta įstatyme, būtų geriau ir dar anksčiau, – patenka pas šeimos gydytoją. Tai čia yra dėl planinių dalykų.

Jeigu dėl skubių dalykų – jeigu žmogų ištinka infarktas, insultas, trauma ar, sakykime, nėščioji turi kažkokių problemų, kviečia greitąją pagalbą, kuri veža tiesiai į skubios pagalbos klasterių centrus su visa skubios pagalbos sistema.

Taigi mes skiriame skubią pagalbą ir skiriame planinę pagalbą.

Planinė pagalba, jeigu ponui iš Kybartų įtariama, pavyzdžiui, onkologinė liga, jam atsidaro žalias koridorius. Tokiu atveju tyrimai, kurie reikalingi, – rentgenologinis, kraujo, dar kokie tyrimai – daromi greituoju būdu. Tai yra nelaukiant eilės.

Skubiai pagalbai, taip pat, kai žmogus patenka į priėmimo skyrius ligoninėse, įsijungia taip vadinama pacientų skirstymo sistema, kuri yra ne pagal bendrą eilę, o pagal žmogaus sveikatos būklę.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lazdynų ligoninės priimamasis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lazdynų ligoninės priimamasis

Taigi, kaip ir sakau, mes skiriame skubią pagalbą, kuriai galioja klasterių ir greitosios pagalbos sistema, kuri greitai turi žmogų atvežti – per valandą ir pradėti jį gydyti, ir planinė pagalba, kuriai taip pat yra paciento kelias. Dabar yra maždaug 18 tų paciento kelių, kurie yra numatyti dažniausiai pasitaikančioms ligoms kaip algoritmas gydytojams, kaip jie turi ką daryti, per kiek laiko daryti, kur siųsti, kaip greitai siųsti pacientą ir taip toliau.

Mes labai tikimės, kad COVID-19 kažkuriuo laiku baigsis ir mes galėsime pradėti visą tą sistemą daryti. Bet ji dar neprasidėjo – reforma dar neprasidėjo.

– Minite šeimos gydytojo institutą ir taip pat skubiąją pagalbą. Bet žmonės, kurie eina, bando patekti pas gydytojus, žino, kad eilės net pas šeimos gydytojus yra didžiulės, reikia laukti. Tai tam ponui iš Kybartų tikrai dar teks palaukti tos įtariamos, sakykime, diagnozės.

Antra, vėlgi su tuo nuvežimu esant skubioms, rimtoms, kritinėms būklėms, tarkime, iš tų pačių Kybartų pasiekti Kauną – kaip suprantu, jis būtų vežamas į tą didįjį centrą Kaune – yra gabalas kelio.

Kaip čia jūs žmonėms paaiškintumėte? Nes iš tiesų Vilkaviškio ligoninė, kur ta greitoji pagalba insulto ar infarkto atveju galėtų būti suteikta, yra gerokai arčiau.

– Bet Vilkaviškio ligoninė nei infarkto, nei insulto žmogui nesutvarkys. Todėl, kad reikia daryti angiografiją, reikia daryti kraujagyslių atkimšimą, ką gali padaryti tik intervenciniai radiologai, kurių vis tiek Vilkaviškio ligoninė tikrai neturės.

Dėl to ir daromi skubios pagalbos klasteriai. Dėl to greitosios pagalbos brigados yra artinamos prie gyventojų gyvenamosios vietos, kad per 15 minučių mieste ir 25 minutes kaime jos prisistatytų į tą Kybartų teritoriją pas šį žmogų ir jį nuvežtų tiesiai į tą klasterį, neveždami į jokią Vilkaviškio ligoninę. O tiesiai, kad galėtų iš karto Priėmimo skyriuje pradėti jo infarkto, insulto, traumos gydymą.

Čia yra skubios pagalbos reformos esmė. Su greitosios pagalbos visa centralizacija ir brigadų tinkamų išdėstymu, su tinkama dispečerinės veikla ir greitu atvažiavimu iki žmogaus ir per vieną valandą nuvežimo į klasterį, į centrą, kuriame žmogui bus suteikta kvalifikuota pagalba.

Vilios gydytojus į provinciją

– O kaip su šeimos gydytojais? Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga mini, kad šeimos gydytojai ir taip yra apkrauti, konsultacijų pirminiame lygyje suteikiama ir taip per daug, lyginant su Europos Sąjungos kitų šalių skaičiais ir vidurkiais.

Tai kaip čia? Kas bus daroma? Sveikatos apsaugos ministerija mini, kad bus bandoma stiprinti šitą institutą, pritraukti gydytojus į provinciją. Bet mes žinome, kad tų gydytojų ten ir taip trūksta, jie savo noru ten retai važiuoja.

– Vienas dalykas – pritraukti gydytojus į provinciją. Antras dalykas – šeimos gydytojus nukrauti nuo bereikalingų biurokratinių darbų, kuriuos gali jam padėti atlikti kiti komandos nariai.

Mes tą komandą stipriai žadame plėsti ir slaugytojais, ir socialiniais darbuotojais, ir atvejo vadybininkais, kurie galėtų padėti pacientui naviguoti, susigaudyti paciento kelyje ir taip toliau.

Taip pat labai svarbu ambulatorinės grandies, tai yra specialistų veikla, kuri padėtų šeimos gydytojui.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Antakalnio poliklinika
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Antakalnio poliklinika

Aišku, rajonams mes pripažįstame, kad trūksta gydytojų ir dėl to yra visa aprūpinimo gydytojais sistema kuriama, kuri prasidės jau nuo studijų metų ir nuo rezidentūros pakopinių kompetencijų sukūrimu, kuomet žmones – medikus, rezidentus, pagrindiniams profiliams –terapijai, bendrajai chirurgijai, akušerijai, pediatrijai būtų galima nukreipti atlikti praktiką ir specializuotis jau rajonuose. Dabar šito tikrai per mažai yra daroma ir mes dėl to kalbamės su universitetais.

Toliau mes turime Valstybės užsakymo komitetą. Valstybės užsakymą, kokius studentus priimti į valstybės finansuojamas, valstybės nefinansuojamas vietas, šitą taip pat skirstymą turime pakeisti ir nukreipti prioritetinėms specialybėms: šeimos gydytojams, skubios medicinos pagalbos gydytojams, akušeriams ginekologams ir pediatrams. Rajonuose pagrindinių keturių šitų specialybių gydytojų trūksta.

Vėlgi valstybės užsakymas turi būti koreguojamas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min