Tokios teisės pripažintos Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijai, Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijai, Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo parapijai (Šalčininkų r.), Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo parapijai, Šilėnų Švč. M. Marijos parapijai (Vilniaus r.) ir Vilniaus (Naujosios Vilnios) Šv. Kazimiero parapijai.
Iki 1948 metų, kuomet buvo paskelbtas bažnyčių pastatų nacionalizavimas, šie maldos namai buvo parapijų nuosavybė. Sovietmečiu šie pastatai ir toliau buvo naudojami parapijų religinėms reikmėms.
Pripažinus religinių bendruomenių nuosavybės teises į šias bažnyčias, kurių dalis yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą, šios religinės bendruomenės galės įregistruoti savo nuosavybės teises į šiuos pastatus Nekilnojamojo turto registre.
Sutvarkius minėtų maldos namų nuosavybės teisių klausimą bus sudarytos galimybės, be kita ko, savininkams puoselėti šiuos nekilnojamojo turto objektus kaip kultūros vertybes.
