Tikimasi, kad Seimas šiam siūlymui pritars iki kovo pirmosios. Tokiu atveju studijų finansavimo pobūdis įvedant studijų krepšelio principą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas įsigaliotų rugsėjį.
Premjeras Andrius Kubilius po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė, kad krepšeliai bus skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams – jiems už studijas mokėti nereikės. Tačiau valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose skaičius bus sumažintas, siekiant taip padidinti stojančiųjų konkurenciją ir motyvaciją mokytis.
„Atsiras šešiose kryptyse specifiniai studijų krepšeliai. Gaus krepšelius tie, kurie baigdami vidurinį mokslą bus geriausi mokiniai. Studijų krepšelis tampa tokio dydžio, kad apmokama visa studijų kaina. Vienai studijų vietai bus skiriama daugiau pinigų, bet studijų krepšelių skaičius bus mažesnis nei iki šiol buvo finansuojama studijų vietų. Dėl to konkurencija tarp stojančių į aukštąsias mokyklas bus didesnė“, – kalbėjo premjeras.
Pasak jo, taip pat kuriama paskolų sistema tiems studentams, kuriems teks už mokslą mokėti.
Gruodžio pabaigoje darbą jau pradėjo darbo grupė ruošianti pasiūlymus studijų paskolų sistemai tobulinti. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius trečiadienį negalėjo atsakyti, kiek liks valstybės finansuojamų vietų, tačiau šis skaičius esą „drastiškai“ nemažės. Tuo metu, anot jo, studijų kainą už jas mokantiems būsimiems specialistams nustatys ne valstybė, o pačios aukštosios mokyklos. Iki šiol iš dalies studijų kainą dengiantiems studentams mokestį nustatydavo įstatymas – mokestis siekė 4 bazinių socialinių išmokų dydį (šiuo metu – 520 litų). Visą kainą už studijas mokantiems studentams nustatydavo aukštosios mokyklos.
„Negaliu pasakyti, kiek bus (valstybės finansuojamų – BNS) vietų. Tai priklausys nuo dabar rengiamos krepšelio metodikos, nuo to, kokie sudedamieji kaštai bus šioje metodikoje. Įstatymų pakeitimuose siūlome nustatyti maksimalią studijų kainą, kurios būtų finansuojamos krepšelio principu. Šalia to kolegijos ir universitetai turėtų laisvę į apmokamas vietas kainas nusistatyti savarankiškai“, – sakė G.Steponavičius.
Studentų grasinimus protestuoti prieš, anot jų, ketinimus padidinti studijų įmokas nuo 2 iki 40 tūkst. litų per metus G.Steponavičius pavadino „blefu„ ir „spekuliacijomis“.
„Savo nuomonę galima išreikšti ir protestais, bet norėčiau, kad nebūtų klaidinama visuomenė. Studijų įmokų kainos, apie ką kalbama – 40 tūkst. litų ar panašiai, yra visiškai blefo ir nekorektiškos informacijos lygio dalykai. Pirmiausia turim sėst prie stalo ir kalbėti apie faktus, o ne užsiimti spekuliacijomis ar grasinimais“, – sakė G.Steponavičius.
Ministro tvirtinimu, krepšelis bus visiškai įdiegtas per ketverius metus – kol studijas baigs pagal dabartinę sistemą besimokantieji. Jiems krepšelio principas nebus taikomas. Įvedus krepšelio principą, skirsis šešias skirtingas studijų kryptis, pavyzdžiui, humanitarinius, socialinius, tiksliuosius, biomedicinos mokslus ar menus, pasirinkusiems būsimiems specialistams, kadangi skiriasi šių sričių studijų kaina. Pavyzdžiui, tikslieji mokslai, anot ministro, brangesni nei humanitariniai.
Vyriausybės trečiadienį išplatintame pranešime teigiama, kad Seimui priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymą, pašalinti iš aukštosios mokyklos ir nutraukę studijas studentai turėtų grąžinti valstybės sumokėtą studijų kainą, o iki 10 proc. geriausiai besimokiusių ir už mokslą mokėjusių studentų galėtų gauti kompensacijas. Socialinių ir skatinamųjų stipendijų už gerus studijų rezultatus atsisakyti neketinama.
Reformuojant mokslo ir studijų sistemą, ruošiamasi keisti ne tik studijų finansavimo tvarką, bet ir aukštųjų mokyklų statusą, pertvarkyti jų valdymą ir panašiai.
„Bus pertvarkytas ir modernizuotas universitetų ir kolegijų valdymas, suvienodintos konkurencinės sąlygos tarp valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų .Bus keičiamas ir valstybinių aukštųjų mokyklų statusas, iš biudžetinių įstaigų pertvarkant jas į viešąsias įstaigas ir tokiu būdu suteikiant galimybes išpildyt konstitucijoje garantuotą realią, o ne pusinę autonomiją“, – kalbėjo ministras.
Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministras sudarė dvi darbo grupes „studijų krepšelių“ principams nustatyti ir vertinimo kriterijams aukštosiose mokyklose suderinti. Iki vasario 1 dienos ekspertai turi parengti siūlymus dėl skirtingų aukštojo mokslo sričių ir krypčių studijų rezultatų vertinimo sistemų suderinimo, o iki vasario 15 dienos turi būti paruošti teisės aktai, susiję su studijų finansavimo pagal „studijų krepšelį“ įvedimu.
Biudžete studijų krepšeliams numatyta daugiau nei 51 mln. litų. Pasak G.Steponavičiaus, tai 30 proc. didesnė suma nei pernai rugsėjį ankstesnės Vyriausybės buvusios numatytos lėšos valstybės finansuojamoms vietoms remti.
2007 metų birželį šešių tuomet parlamentinių partijų (socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos) atstovai pasirašė susitarimą dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų. Susitarimas numatė, kad už studijas turėtų mokėti visi studentai, tačiau nuo įmokos arba paskolos grąžinimo būtų atleidžiami gerai besimokantys valstybinių aukštųjų mokyklų studentai.
Šiuo metu tie dieninių studijų kurso studentai, kurie neturi akademinių skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti dieninių studijų kurso studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka 520 litų studijų įmoką. Neakivaizdinių ar vakarinių kursų studentai moka pilną studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo įstaigose nėra vienoda.
