Šiuo metu nykstančiomis kapavietėmis rūpinasi tik atskiros, daugiausia jaunimo, rengiamos ekspedicijos.
„Šiuolaikinis jaunimas – tarpinė grandis tarp trėmimus patyrusių tautiečių bei ateities kartų, kurios apie šį skaudų istorijos laikotarpį sužinos tik iš vadovėlių. Kreipiamės į Vyriausybę, prašydami inicijuoti Sibire esančių lietuvių laidojimo vietų restauracijos, išsaugojimo bei priežiūros darbus. Iš LiJOT rengtų ekspedicijų rezultatų matome, kad šiuo metu didžioji dalis Sibire esančių lietuvių kapinių jau sunykusios, o likusios – visiškai neprižiūrimos,“ – teigia LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko.
Šarūno Frolenko nuomone, tokios jaunimo ekspedicijos kaip „Misija Sibiras“, svariai prisideda prie kapaviečių išsaugojimo bei ryšio su Sibire vis dar gyvenančiais lietuviais palaikymo. Tačiau tam, kad jaunų žmonių jau sutvarkytos kapavietės artimiausiu metu vėl nesunyktų ir jų darbas nenueitų veltui – būtina nuolatinė priežiūra, kurios neįmanoma įgyvendinti be aktyvios ir tikslingos valstybės politikos krypties.
LiJOT Sibire esančias kapines vertina kaip Lietuvos kultūrinį ir intelektinį paveldą. Tai yra dalis Lietuvos, kurios mes neturime čia: unikalūs kryžiai, drožiniai, raižiniai. Visa tai ypatingai svarbu, siekiant išsaugoti šalies istoriją bei etnokultūrą. Autentiškų lietuvių laidojimų vietų kultūrinė priežiūra turėtų būti numatyta kaip valstybinės kultūros politikos dalis: prioritetines Lietuvai kapavietes vertėtų pažymėti vienodais atminimo ženklais, nuolat prižiūrėti. Jaunimo atstovai siūlo sudaryti tarpžinybinę darbo grupę ir pavesti jai parengti lietuvių kapaviečių Sibire išsaugojimo ir priežiūros planus bei skirti tam reikalingus žmogiškuosius ir finansinius išteklius.
„Veikdami kartu, galime išskirti reprezentacines lietuvių laidojimo vietas Sibire, jas išsaugoti ir taip parodyti puikų pavyzdį Rusijos Federacijos gyventojams, kelti mūsų šalies įvaizdį pasaulyje bei pagerbti politinius kalinius ir tremtinius, bei žuvusiųjų Sibire atminimą,“ – sako Šarūnas Frolenko, LiJOT prezidentas.
