Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 05, 14:00

Vyriausybė siūlo išimtis įstatymuose statant NATO kariams reikiamą infrastruktūrą

Vyriausybė siūlo įteisinti lengvatas įrengiant karinę infrastruktūrą, reikalingą priimti NATO karius Lietuvoje.
NATO vėliava
NATO vėliava / 123RF.com nuotr.

Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) rengtam tai numatančiam įstatymų pakeitimų paketui. Jis toliau bus teikiamas Seimui.

Anot KAM, šiomis pataisomis siekiama paspartinti priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingos infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimą pagal nurodytus sąjungininkų poreikius.

Pagal siūlomas pataisas, tokiai karinei infrastruktūrai įrengti nebūtų taikomos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos. KAM turėtų su Aplinkos ministerija suderinti šios infrastruktūros sąrašą.

„Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, krašto apsaugos tikslams reikalinga teritorija (žemės sklypas) ir infrastruktūra, būtina priimančiosios šalies paramai užtikrinti, šiuo metu negali būti vystoma greitai ir efektyviai, nes teritorijų planavimo, žemės sklypų formavimo, naudojimo paskirties ir būdo nustatymo procedūros, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio vertinimo, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir statybos užbaigimo procedūros užtrunka pernelyg ilgai“, – teigiama projektų aiškinamajame rašte.

KAM teigimu, dabar iki dvejų metų gali užtrukti savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo procedūros. Naujo valstybinės žemės sklypo suformavimas ar pertvarkymas krašto apsaugos tikslams užtrunka iki aštuonių mėnesių, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros – iki trijų mėnesių, poveikio vertinimo procedūros – iki aštuonių mėnesių.

Taip pat siekiama įtvirtinti naują žemėtvarkos planavimo dokumento – žemės valdos projekto – rūšį: karinės infrastruktūros projektą. Jam galiotų supaprastintos sklypų formavimo, pertvarkymo procedūros ir kiti veiksmai.

Pakete yra ir Statybos įstatymo pataisos dėl lengvatų kariniams objektams, atliekant su statybos reikalavimais susijusias procedūras.

KAM pabrėžia, jog geopolitinė situacija verčia spartinti karinės infrastruktūros kūrimą, kad būtų galima Lietuvoje priimti daugiau sąjungininkų karių.

Vokietijos ir Lietuvos vadovai birželio mėnesį sutarė dėl Vokietijos brigados priskyrimo Lietuvai. Vėliau Madride vykusiame viršūnių susitikime NATO šalių vadovai patvirtino planus, kuriuose numatyta rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, esant poreikiui didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.

„Sąjungininkų poreikių formavimas tiesiogiai susijęs su kintančia valstybės geopolitine padėtimi, poreikiu užtikrinti regiono saugumą, pavyzdžiui, šiuo metu poreikis tiesiogiai susijęs su dviem teritorijomis kariniams objektams (batalionams) įkurti Šilalės, Kelmės, Telšių rajonuose, Rietavo savivaldybėje, Kauno arba Kėdainių rajonuose arba Ukmergės rajone, taip pat teritorija su 100 m krantine Lietuvos kariuomenės poreikiams Šventosios jūrų uoste, kitomis teritorijomis“, – teigiama KAM aiškinamajame rašte.

Vyriausybė siekia, kad minėti pakeitimai įsigaliotų mažiau nei po mėnesio, lapkričio 1 dieną.

Projektus dar turi priimti Seimas ir pasirašyti prezidentas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min