Vyriausybė siūlo ratifikuoti daugianacionalinio Šiaurės Rytų korpuso konvenciją

„Pagrindinės korpuso šalies statuso Lietuva kryptingai siekė nuo 2024 metų. Lietuvai tapus ketvirtąja pagrindine korpuso šalimi, ji įgytų didesnį vaidmenį korpuso sprendimų priėmimo ir veiklos organizavimo procese“, – šią savaitę BNS nurodė ministerija.

NATO tarptautinis Šiaurės Rytų korpusas buvo įkurtas 1999-ųjų rugsėjį, kai Lenkija tapo Aljanso nare, siekiant integruoti šalies karines pajėgas į NATO struktūrą.

Vadavietę suformavo pagrindinės šalys: Lenkija, Vokietija ir Danija. Lietuva 2004 metais prisijungė prie vadavietės, skirdama štabo karininkus.

Pasak KAM, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais Lietuva gavo oficialius Berlyno, Kopenhagos bei Varšuvos kvietimus prisijungti prie konvencijos ir tapti ketvirtąja pagrindine šalimi.

Ministerijos teigimu, korpusas Lietuvai turi strateginę reikšmę dėl jo vaidmens užtikrinant NATO kolektyvinę gynybą Baltijos regione. Jo štabas planuoja, vadovauja ir kontroliuoja sąjungininkų sausumos operacijas savo atsakomybės regione.

„Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada bus integruota į korpuso vadovavimo ir kontrolės struktūrą ir veiks pagal regioninius NATO gynybos planus“, – nurodo ji.

Šiuo metu korpuso štabe Ščecine tarnauja daugiau kaip 20 Lietuvos karių. Tapus pagrindine korpuso šalimi, jų skaičius palaipsniui didėtų.

Lietuva jau yra paskyrusi generolą Artūrą Radvilą į vieną iš korpusui vadovaujančių pareigų.

Konvenciją Seimui ratifikuoti turėtų teikti prezidentas.