„Vyriausybė sveikina prezidentės sprendimą atnaujinti tarptautinės komisijos veiklą“, – BNS sakė ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjas Laimonas Talat-Kelpša.
Jo teigimu, tarptautinės komisijos tikslas, kaip rodo jos pavadinimas, yra įvertinti nacių ir sovietinių nusikaltimų mastą Lietuvoje.
„Tragiški mūsų valstybės istorijos puslapiai pasaulyje dar menkai žinomi. Komisijos užsakyti istorikų darbai internete skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis, todėl su jais susipažinti gali ir užsienio skaitytojai“, – sakė premjero patarėjas.
Pasak jo, komisija aktyviai įsitraukusi į edukacinę veiklą, dalyvauja tarptautinėse bendradarbiavimo programose, komisijos iniciatyva visoje Lietuvoje įsteigti 86 Tolerancijos ugdymo centrai, įvairiuose seminaruose Lietuvoje ir užsienyje dalyvavo daugiau kaip 3 tūkstančiai mokytojų.
„Taigi ne mažiau nei praeities tyrimams komisija yra reikalinga ir Lietuvos ateičiai“, – teigė L.Talat-Kelpša.
Pirmą kartą tokia komisija buvo sudaryta 1998 metais prezidento Valdo Adamkaus dekretu. Tačiau kai 2007 metais Lietuvos generalinė prokuratūra pateikė įtarimus komisijos nariui istorikui Yitzhakui Aradui prisidėjus prie lietuvių civilių žudynių, šis pasitraukė iš komisijos, ir jos nariai daugiau nebesusirinko. Vėliau įtarimai savo kaltę kategoriškai neigusiam I.Aradui buvo panaikinti dėl įrodymų trūkumo.
„Komisijos nariai kurį laiką nesirinko. Tačiau projektai, susiję su tolerancijos ugdymu ir švietimu, nenutrūko. Tikimės, kad atsinaujinusi komisija, kurioje daug pasaulinio lygio pavardžių, dar labiau išplės savo veiklą, paskatins dar didesnį tarptautinės bendruomenės domėjimąsi Lietuvoje vykdytais nacių ir sovietų nusikaltimais“, – sakė A.Kubiliaus patarėjas.
Į komisiją įtrauktos dvi dešimtys istorikų iš Lietuvos, Izraelio, Amerikos, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Vengrijos. Tarp jų – Jad Vašemo ir Amerikos žydų komiteto atstovai, JAV Jeilio ir Stenfordo universitetų, Prancūzijos Sorbonos universiteto istorikai.
Numatyta, kad istorikai dirbs dviejose pakomisėse – vertinti nacių ir sovietų nusikaltimus. Be to, prezidentė dekrete pripažino „holokausto išskirtinį bei precedento neturintį pobūdį ir mastą“.
Prezidentūra komisijos atnaujinimo plačiau nekomentuoja. Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė pasakė, kad „atėjo laikas atnaujinti sudėtį, ir ji buvo atnaujinta“, ir teigė, kad šiuo klausimu daugiau komentarų nebus.
Komisijos pirmininkas parlamentaras Emanuelis Zingeris sakė, kad į pirmąjį posėdį komisija turėtų susirinkti per tris mėnesius.
Sovietų sąjungai 1940 metais okupavus Lietuvą, buvo nužudyta tūkstančiai žmonių, daugiau nei 17 tūkst. ištremti iš šalies 1941-ųjų metų birželį. Netrukus kilus vokiečių ir sovietų karui, šalį užėmė naciai, kurių valdymo metu išžudyta per 90 proc. iš daugiau nei 200 tūkst. žydų.
Sovietinės okupacijos metu iki 1952 metų į lagerius ir tremtį buvo išvežta 275 tūkst., fronte žuvo 25 tūkst. Lietuvos gyventojų, gyvybės taip pat neteko daugiau nei 20 tūkst. prieš sovietų okupaciją kovojusių Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.
