Penktadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TKK) nariams pristatydama naujausius EŽTT sprendimus, E.Baltutytė atkreipė dėmesį į kalinių skundus Strasbūrui dėl sulaikymo ir kalinimo sąlygų Lietuvoje. Ji pabrėžė, kad už šį pažeidimą priteisiamos vienos didžiausių kompensacijų.
„Kai Lietuvos teismai priteisia žalos atlyginimą, EŽTT kartais atrodo, kad tai per mažas žalos atlyginimas. Jeigu yra trečias konvencijos straipsnis, standartai yra tokie, kad priteisiamas didelis žalos atlyginimas (...) Jie turėtų atsižvelgti į mūsų pragyvenimo standartus. Bet jiems toli Strasbūre gali atrodyti kitaip“, – kalbėjo Vyriausybės atstovė.
Anot jos, besiskundžiantieji kalinimo sąlygomis dažniausiai gali pretenduoti tik į neturtinę žalą. E.Baltutytė prisiminė, kad 2005 metais Karalevičiaus byloje prieš Lietuvą EŽTT priteisė Lietuvai sumokėti 15 tūkst. litų.
„Tačiau pagal dabartinę praktiką, tai nėra didelė suma. Bijau, kad jeigu dabar pripažintų (kalinimo sąlygas, – BNS) žeminančiomis orumą, priteistų ir daugiau“, – pasibaigus posėdžiui žurnalistams sakė teisininkė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad kalinių skundų prieš Lietuvą nemažėja, tuo remiantis galima daryti išvadą, kad padėtis šioje srityje nepagerėjo. Dėl žmogaus orumą žeminančių sąlygų tardymo izoliatoriuose ir pataisos namuose Lietuvoje Strasbūrą pasiekia po kelis skundus kasmet.
Kalėjimų departamento duomenimis, šių metų sausio 1 dieną 15 įkalinimo įstaigų buvo 9139 asmenys, 100 tūkst. gyventojų teko 281 įkalintas asmuo.
„Keletas per metus būna, šiemet gal bus ir iki penkių“, – teigė E.Baltutytė.
Pasak jos, pagrindinė problema – perpildyti tardymo izoliatoriai.
„Visada, matyt, buvo tikimasi, kad nebus tiek daug suimtų žmonių Lietuvoje, nebus tokie ilgi suėmimo laikotarpiai. Be to, šalia perpildymo prisideda ir tai, kad nesant pakankamai erdvės, suimtieji neturi galimybių užsiimti kita veikla. Tik vieną valandą per dieną vaikšto. Ir tokiomis sąlygomis laikomi metus, dvejus, – dėstė Vyriausybės atstovė. – Tai kelia pavojų, kad asmuo, kuriam pagal mūsų teisės aktus turi tekti penki kvadratiniai metrai, o tenka gal pora, dvejus metus turi praleisti tokiomis sąlygomis. Kyla pavojus, kad EŽTT tai pripažins žeminančiomis orumą sąlygomis.“
Seimo TTK vadovo Stasio Šedbaro teigimu, Lietuva į kalėjimus, tardymo izoliatorius kiek gali, tiek investuoja.
„Kai žmogus pereina valstybės žinion, valstybė privalo pasirūpinti, kad už tai, ką jis padarė, atsakytų, bet negalima žeminti jo orumo, jis turi likti žmogumi. Galiu pasakyti pajuokaudamas, kad košė Lukiškėse, kurią ne kartą teko ragauti lankantis, būnant ir ministru, ir komiteto pirmininku, tikrai yra riebesnė ir kaloringesnė negu kai kurių močiučių iš pensijos nupirkta varškytė. To negalime pamiršti“, – sakė parlamentaras.
Jis pripažino, kad šioje srityje egzistuoja Europos ir pasauliniai standartai, tačiau esą „mūsų ekonominė galia riboja galimybes padaryti įkalinimo sąlygas kaip Švedijoje“.
„Švedai sako: „žinot, mums pakanka, kad žmogus įkalintas, atimta laisvė, visa kita jis turi turėti.“ Mūsų mentaliteto žmonėms kažin ar turės didelį poveikį tokios sąlygos. Visada reikia į tai atsižvelgti, ir man atrodo EŽTT į tai atsižvelgia“, – svarstė TTK vadovas.
Teisingumo viceministro Tomo Vaitkevičiaus žodžiais, pokyčių gerinant kalinimo sąlygas numatoma. Vyriausybė yra priėmusi sprendimus iš senų patalpų iškeldinti kai kuriuos pataisos namus, tardymo izoliatorius, Lukiškių kalėjimą.
Be to, svarstomi Baudžiamojo kodekso pataisų, Probacijos įstatymo projektai, kurie turėtų sumažinti kalinių skaičių.
Kalėjimų departamento duomenimis, šių metų sausio 1 dieną 15 įkalinimo įstaigų buvo 9139 asmenys. Tai 484 asmenimis daugiau, negu tuo pačiu laikotarpiu 2010 metais. 100 tūkst. gyventojų teko 281 įkalintas asmuo.
Labiausiai perpildyti buvo Šiaulių ir Lukiškių tardymo izoliatoriai.
