Kai prieš savaitę spėjau, kad po pusantrų metų fejerverkų naujojo premjero tikslas bus atrodyti max nuobodžiai – išmesti toksišką sugyventinį iš koalicijos, pakeisti labiausiai akis badžiusius asmenis Vyriausybėje ir tada lėtai viską „aiškintis“, įgyvendinant kokią 1/30 vasilisiškų pažadų iš koalicijos programos, niekur neskubant, vengiant formuoti aiškesnes kryptis „stabilizuotis“ visuomenės akyse, klydau“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo I.Šimonytė.
Anot jos, „iš Vyriausybės vienas po kito išžygiuoja tie, dėl kurių darbo Vyriausybėje kilo gerokai mažiau klausimų, nei dėl joje, panašu, liekančių“.
-
Ministrų kabineto statyba stringa: po apsvarstymų dienos Sinkevičius pasirinko tylą
-
Prezidentas gavo kandidatus į finansų ir aplinkos ministrus
-
„Buvau užklupta netikėtai“: Ieva Andriulaitytė atskleidė, kaip ir kada gavo siūlymą tapti aplinkos ministre
-
Gitanas Nausėda įvertino Martyną Katelyną ir Kęstutį Budrį
-
Prezidento patarėjas: Taurimas Valys plačiai žiūri į viešuosius finansus, yra ambicingas
„W.Kondratowicz gal ir nėra charizmatiškiausias politikas pasaulyje, buvo visokių niuansų per šiuos pusantrų metų, bet ką iš žmogaus sunkiai atimsi, tai adekvatumą reaguojant, kurio tokiame darbe labai reikia. Taipogi ir valstybės tarnautojo vietos koordinačių sistemoje suvokimo jam netrūksta. Kuo jis keičiamas? Ką tik iš priešingo politinio lauko krašto perbėgusiu naujai keptu „socialdemokratu“, kuris labiausiai pasižymėjo dirbdamas stropiu ruporu apginti bet kokį valdančiųjų piruetą.
K.Vaitiekūnas, puikiai suprantantis, kokios prieštaros drasko valstybės finansų laivelį, keičiamas dar vienu bėgiotoju per partijas, turinčiu nulį patirties viešuosiuose finansuose. Ir jam, kaip ir M.Katelynui netrūksta vaizduotės – tad sutinka kandidatuoti. Kur aš tai mačiau? 2006 m. leidimo R.Šadžius, taip norėjęs būti ministru, kad po to visa Lietuva jo norėjimą kelis metus sukandus dantis srėbė“, – rašo ekspremjerė.
Anot jos, tai dar ne pabaiga, nes dar yra nesibaigianti spekuliacija dėl K.Budrio ateities.
„Vidaus reikalų ir finansų ministro keitimų analogiją pritaikius, lieka tik spėlioti, koks dar perbegėlis galėtų imtis Lietuvos užsienio politikos. Lietuva po kelių mėnesių imsis pirmininkaut ES. Kodėl į svarbiausių tarybų pirmininkų vietas reikia sodint žmones, turinčius nulį supratimo apie ES darbotvarkę atitinkamose srityse?
Ką tai sako apie M.Sinkevičių? Tai sako, kad jo pagrindinis kriterijus yra lojalumas. Turbūt teisingai spėja, kad šviežiai iškepti „socialdemokratai“ bus dvigubai lojalesni už bet kurį senbuvį, turintį ir galintį pasakyti savo nuomonę.
Kam reikia tokių lojalistų Vyriausybėje? Viena iš dviejų. Arba naujasis premjeras jaučiasi labai neužtikrintai ir nenori aplink save daugiau išmanančių, arba, kas labiau tikėtina, tai susiję su programa, kurią jis šiai vyriausybei yra susidėliojęs savo galvoje (ne ta, kuri bus nupaišyta ant popieriaus)“, – dėsto viena konservatorių lyderių.
Anot I.Šimonytės, LSDP jau „net arti nebėra ta partija, kurią atsimename iš prieš dviejų dešimtmečių“.
„Gal ir išvis tai nebe partija – labiau regionų merų asociacija. Nepaisant to, kas būtų cetrinėje valdžioje, savivaldos galimybės ir ištekliai nuolat didėja, ir jie į centrinę valdžią patys eiti tikslo neturi – kam sukti sau galvas dėl sudėtingų valstybės problemų, jeigu vietoje visai gerai sekasi ir tau, ir tavo draugams savivaldybės įmonėse, ir tiems, kurie įkūrę biurslus (nepainioti su verslu) duonai ir sviestui užsidirba iš savivaldybės mažos vertės pirkimų. Visiškai atsitiktinai jie dar dažniausiai bus ir tavo partijos frakcijos kolegos Taryboje.
Švietimas ir sveikatos apsauga jiems rūpi tiek, kiek vietinių mokyklų ir gydymo įstaigų naudingumas išlaikant darbo vietas saviems. Keliai irgi tiek, kiek savo parapijoj pasigirsi, kam ten rūpi visokios magistralės, kuriomis šalies ekonomika važinėja, svarbu žvyrkeliams kas duotų. Nėra nei ūpo, nei gebėjimo matyti bendrą, makro vaizdą, viskas iš atskirų interesų lopų, kurie dažnai yra tie patys. Bet vis tiek vietiniai, ne nacionaliniai. Tad tikslas, panašu, šią „gerovę“ maksimaliai padidint. O Lietuva? O ką Lietuva
Todėl ir nereikia bent kiek patyrusių ministrų. VRMe juk ne tik pareigūnai ar migracija, regioninės finansinės priemonės irgi. O finansų ministerijoje paprastai būna trukdis visus interesus interesėlius aptarnaut, nebent pasisodini ten nieko neišmanantį lojalų drąsuolį.
Jau I.Ruginienė ėjo į vyriausybę aiškindama, kad atneš visiems stabilumą. Atsitiko, kaip atsitiko. Su naujomis stabilumo paieškomis, panašu, kad irgi visko atsitiks“, – rašo politikė.
