„Nemokame, nesugebame įvaizdžiui skirti tinkamo dėmesio. Šiuo metu tikrai ne laikas skirti pinigus įvaizdžiui“, – per komiteto posėdį kalbėjo Vyriausybės kancleris. Jo teigimu, šiemet biudžete įvaizdžio projektams tėra numatyti 6 mln. litų. Didžioji sumos dalis priklauso Turizmo departamentui, truputį – Užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai ir kt. Pernai šiam tikslui buvo skirta 20 mln. litų.
Pasak kanclerio, peržiūrint biudžetą nubraukta 1,5 mln. litų, anksčiau numatytų įvaizdžio reikalams koordinuoti. Jis taip pat priminė, kad premjeras yra davęs pavedimą valstybės įstaigoms neleisti pinigų užsakomiesiems straipsniams, nes tai esą tėra lėšų švaistymas.
„Įvaizdžio komisija šiuo metu yra neveiksni. Nežinau, ar reikia ją naikinti, bet prie įvaizdžio siūlyčiau grįžti 2011 metais ir daugiau akcentuojant pristatymą užsienyje“, – kalbėjo D.Matulionis.
Šiuo metu tikrai ne laikas skirti pinigų įvaizdžiui, – sakė D.Matulionis.Nors ankstesnės Vyriausybės buvo paskelbusios konkursą ir sumokėjo 800 tūkst. litų už įvaizdžio strategijos parengimą bei 69 tūkst. litų už įvaizdžio knygą, Vyriausybės kancleris pareiškė manąs, kad tie dokumentai – netinkami, todėl darbą esą reikėtų pradėti iš naujo. „Reikia pradėti nuo nulio. Tai, kas yra, man panašu į pinigų plovimą. Ta strategija nereikalinga“, – tvirtino pareigūnas.
Jo poziciją sukritikavo kai kurie Audito komiteto nariai ir valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. „Ta strategija nėra bloga, ją pataisius galima turėti neblogą dokumentą. (...) Neturint strateginių nuostatų koordinavimo nebus galima tinkamai atlikti“, – sakė R.Budbergytė.
Ji siūlė Vyriausybės kanceliarijai panagrinėti viešosios įstaigos „Europos namai“ vadovaujamo konsorciumo parengtą Lietuvos įvaizdžio strategiją ir ten pateiktas geras idėjas panaudoti. D.Matulionis su siūlymu sutiko.
Jis informavo, kad šiuo metu Vyriausybės kanceliarijoje atliekama reforma, o Komunikacijos departamente ketinama įsteigti specialų skyrių, kuris koordinuotų ministerijų ir vyriausybinių įstaigų ryšius su visuomene bei įvaizdžio programas. Audito komiteto nariai pareikalavo, kad kancleris pateiktų sąrašą žmonių, prisidėjusių prie nesėkmingų įvaizdžio dokumentų kūrimo.
Valstybės kontrolė (VK) yra nustačiusi, kad Lietuvos įvaizdžiui formuoti per ketverius metus be rezultatų buvo išleista 63 mln. litų. Ši suma apskaičiuota atliekant ministerijų apklausą, kokius biudžeto asignavimus jos leisdavo įvaizdžiui formuoti. VK yra atkreipusi dėmesį, kad, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerijoje įvaizdžio formavimu laikytos kai kurios kelionės, Žemės ūkio ministerijoje – parodos, Kultūros ministerijoje – stipendijos, Finansų ministerijoje – tarptautinių reitingų agentūrų paslaugos.
