Smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms moterims apsauga skiriama neatidėliojant. Į ją įtraukiamas draudimas smurtautojui grįžti į namus, kuriuose gyveno iki pranešimo, nepaisant to, kam priklauso nuosavybė. Taip pat draudžiama bet kokiu būdu bendrauti su nukentėjusiąja iki 28 dienų, kol ši nuspręs, ką daryti toliau. Anksčiau apsauga dažnai nebūdavo skiriama dėl įrodymų trūkumo, tad nukentėjusios moterys laiku nesulaukdavo pagalbos.
Nenurimo, kol nepasiuntė į kalėjimą
Kelerius metus sugyventinio smurtą kentėjusi Sandra (vardas pakeistas, – aut. past.), pagalbos ieškojo tol, kol jos vaiko tėvas atsidūrė už grotų. Atkakli moteris ilgai jautėsi nesaugi, mat į laisvę grįžęs buvęs vyras vis grįždavo ir neduodavo ramybės, tad už smurtą po lietuvės skundų vyras buvo įkalintas net keletą kartų.
„Viskas prasidėjo, kai pagimdžiau dukrą. Vyras ėmė gerti, kumščiuotis, koneveikti mane. Kartą radau jį savo lovoje nuogą su kita moterimi. Tuomet jo smurtas sustiprėjo. Išsikrausčiau, tačiau ramybės negavau. Jis mane persekiojo, grasino peiliu ir kitaip smurtavo, tuomet ėmiausi teisinių veiksmų“, – apie kovos prieš agresyvų draugą pradžią pasakojo pašnekovė.
Jis mane persekiojo, grasino peiliu ir kitaip smurtavo, tuomet ėmiausi teisinių veiksmų.
Fizinį ir psichologinį smurtą kentėjo ir trijų vaikų mama Jolanta (vardas pakeistas, – aut. past.). Moteris patyrė ne tik fizinį, bet ir emocinį bei psichologinį smurtą, po kurio pagalbos teko kreiptis į specialistus.
„Iš pradžių mušdavo, spardydavo, drausdavo bendrauti su artimaisiais. Vėliau prasidėjo psichologinis smurtas, kasdien kartodavo, kokia aš baisi, kad nebūsiu niekam reikalinga su tiek vaikų. Jis buvo mane įtikinęs, kad be jo esu niekas“, – emocijų neslėpė nukentėjusioji.
Susidūrus su smurtu artimoje aplinkoje pirmiausia siūloma kreiptis į policiją. Dauguma Jungtinės Karalystės policijos stočių turi buitinio smurto arba bendruomenės saugumo skyrius, kurie reaguoja į šeimos kivirčus.
Iškvietus policiją skriaudikas dažniausiai suimamas ir apkaltinamas, po to jis arba sulaikomas, arba paleidžiamas su tam tikromis sąlygomis. Nukentėjusiesiems rekomenduojama sužinoti pradėtos bylos numerį, kurio prireiks, jei vėliau teks kreiptis į įvairias pagalbos organizacijas.
Būtent kreipimasis į pareigūnus padėjo Sandrai pasiųsti smurtaujantį draugą už grotų. Kiekvieną kartą prasidėjus barniams moteris skambindavo policijai, šie išsiveždavo smurtautoją, tačiau jis vis sugrįždavo. Valstybės skirtas nemokamas advokatas teisme pasiekė, kad agresyvus draugas negalėtų artintis prie lietuvės mažiau nei 150 metrų atstumu. Tačiau tai nepagelbėjo.
Iš pradžių mušdavo, spardydavo, drausdavo bendrauti su artimaisiais. Vėliau prasidėjo psichologinis smurtas.
„Rajono taryba skyrė man saugesnį būstą, bet persikrausčius jis ir ten mane surado. Vis ateidavo, kol nesėdo į kalėjimą. Išėjęs po dviejų mėnesių vėl sugrįžo. Tuomet policija atvežė specialią signalizaciją, vos jis ateidavo, turėdavau paspausti mygtuką, kad atvyktų pareigūnai. Jis atstojo nuo manęs tik po kelių kartų pasėdėjimo kalėjime“, – patirtimi dalijosi Sandra, šiuo metu pradėjusi naują gyvenimą su kitu vyru ir pagaliau esanti laiminga.
Teko kreiptis į psichologą
Jolanta taip pat gavo pagalbos mygtuką, vyrui buvo apribotos teisės bei uždrausta artintis, tačiau sutvarkius teisinius ir biurokratinius reikalus, moteriai prireikė psichologo pagalbos.
„Man skyrė psichologą, nes buvau smarkiai įbauginta. Prireikė gal pusės metų, kol pradėjau ramiai miegoti ir drąsiai vaikščioti po miestą. Dabar net jį pamačius nebelekiu kampais iš baimės, nebesislepiu ir nebegalvoju, kad mane nuolat seka“, – atviravo moteris.
Pagalbos mygtukas, duotas lietuvėms, skiriamas dažnai smurto aukai, negalinčiai nusikratyti smurtautojo. Jis – ne vienintelė priemonė, Jungtinėje Karalystėje skiriama smurto aukoms. Prireikus, vietos taryba pakeičia aukos namų spynas į tvirtesnes ar įstato naujas apsaugines duris. Nukentėjusiosioms gali būti skirti mobilieji telefonai bei nusikaltimų prevencijos specialistų konsultacijos.
Moterys, besijaudinančios dėl buvusių smurtautojų užpuolimų naujuose namuose, gali paprašyti jų adresą įtraukti į rizikos grupės duomenų bazę. Tai reiškia, kad paskambinus policijai iš nurodyto adreso, į įvykio vietą skubos tvarka siunčiami arčiausiai esantys pareigūnai, tad pagalba atvyksta vos per kelias minutes.
Abi pašnekovės tvirtino, kad policija ir kitos atsakingos institucijos padėjo susitvarkyti visas iškilusias problemas. Lietuvių teigimu, pakanka pranešti policijai, o vėliau pareigūnai, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, nukreipia į reikalingas įstaigas, kurių darbuotojai padeda smurto aukoms.
Prireikus, vietos taryba pakeičia aukos namų spynas į tvirtesnes ar įstato naujas apsaugines duris. Nukentėjusiosioms gali būti skirti mobilieji telefonai bei nusikaltimų prevencijos specialistų konsultacijos.
Sandrą, kurios vaikinas nesiliovė persekiojęs, policija nukreipė į Moterų pagalbos centrą. Jo darbuotojos padėjo ne tik susitvarkyti finansinius reikalus, bet ir teisiškai spręsti sudėtingą situaciją. Tuo tarpu, tris vaikus auginanti Jolanta po policijos pradėjo bendrauti su vaikų teisių apsauga. Ši, daugelį smurtą namuose kenčiančių mamų gąsdinanti institucija vaikų iš nukentėjusios moters atimti nė neplanavo. Socialiniai darbuotojai suteikė lietuvei reikiamą informaciją ir patarė, kaip elgtis toliau.
Dirbančioms sulaukti pagalbos – paprasčiau
„Finansinius reikalus susitvarkyti buvo labai paprasta. Pirmiausia, aš po truputėlį taupiau slapčia nuo vyro. Antra, dirbau, tad nekilo jokių problemų, susiradau auklę, ją, kaip ir būstą, padeda apmokėti valstybė. Jei nedirbi, gali būti sunkiau“, – pasakojo Jolanta.
Smurtą patyrusioms dirbančioms moterims, kurios nori pradėti gyvenimą iš naujo ir atsikratyti agresoriaus, finansinės pagalbos sulaukti paprasčiau. Jungtinės Karalystės įstatymai numato, kad pašalpas bei socialinį būstą lengviau gauti gali mokesčius mokėję asmenys.
Tačiau ir niekad nedirbusioms ar anglų kalbos nemokančioms moterims valstybė nugaros neatsuka. Moterų pagalbos centras, rajonų tarybos, vaiko teisių apsaugos darbuotojai, darbo birža ir kitos instancijos smurto atveju suremia pečius, kad apsaugotų auką. Smurtautojai taip pat nesulaukia pasigailėjimo, itin dažnu atveju jie įkalinami, o pastarąjį pusmetį – deportuojami į tėvynę, mat laikomi pavojingais visuomenei.
Pakanka pranešti policijai, o vėliau pareigūnai, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, nukreipia į reikalingas įstaigas.
Abi iš košmariškos kasdienybės išsivadavusios emigrantės smurtą artimoje aplinkoje kenčiančioms moterims patarė tą patį – nieko nelaukti ir kreiptis į policiją, nes situacija negerės, o tik blogės.
„Nereikia bijoti ir kęsti smurto traumuojant savo ir vaikų psichiką. Ne visas pasaulis blogas, yra ir gerų žmonių. Bijai vyro? Bėk, neatsigręžk! Mes nenusipelnome smurto, pagalvokite, kokia psichologiškai traumuota ateitis laukia vaiko, kuris tai mato“, – patarimus dalino Sandra ir tvirtino, kad pakanka paskambinti policijai, o toliau viskas vyksta savaime.
Anglijoje ir Velse galioja įstatymas, leidžiantis sužinoti, ar esamas arba naujas partneris anksčiau buvo įsitraukęs į smurtinę veiklą. Kiekvienam asmeniui suteikiama teisė kreiptis į policiją, kad ši išsiaiškintų, ar partneris praeityje neturėjo kriminalinių įrašų dėl smurto naudojimo. Tai vadinama „teise paklausti“. Jei pareigūnai aptinka, kad žmogus priklauso smurto artimoje aplinkoje rizikos grupei, jie svarsto ar atskleisti turimą informaciją. Ji atskleidžiama tuomet, jei policija mano, kad gresia smurto pavojus.
Kur kreiptis kenčiant nuo smurtaujančio vyro Didžiojoje Britanijoje
- Labdaros organizacija „Diverse Communities“, kurioje dirbančios lietuvės padeda išspręsti tokias ir panašias problemas. Tel. nr. +447906635247; el.paštas: lina.madsen@diversecommunities.org.uk.
- Visą parą veikianti pagalbos linija, kenčiantiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Tel. nr. 0808 2000 247.
- Labdaros organizacija „Refuge“, padedanti buitinio smurto aukoms, el.paštas: info@refuge.org.uk.
- Labdaros organizacija „Pagalba moterims“, užtikrinanti nukentėjusių moterų ir vaikų saugumą, el.paštas: helpline@womensaid.org.uk.
