Per Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdį pristatęs tokią jo vadovaujamo Politikos komiteto rekomendaciją V.Landsbergis sakė, kad Konstitucinio Teismo reikėtų paklausti, ar pagal Lenko kortą Lenkijos vyriausybei įsipareigojęs asmuo gali dirbti tarnyboje, kur reikia prisiekti Lietuvai.
„Čia vėl mūsų labai aiški rekomendacija dėl visokių šunybių iš mūsų kai kurių piliečių pusės, kuriais manipuliuojama, arba viena užsienio valstybė keistai elgiasi. Labai paprastas mūsų pasakymas – reikalingas Lenko kortos teisinis įvertinimas. Paprastas dalykas. Tai buvo pabandyta padaryti, bet kažkaip sujauktai su kitais klausimais, Seimas nepritarė, pritrūko balsų kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – šeštadienį kalbėjo V.Landsbergis.
„Paprastas klausimas – ar tie, kurie turi Lenko kortą paėmę, įsipareigojo Lenkijos vyriausybei nekenkti Lenkijai ir lenkiškumui, nes kitaip korta bus atimta jų viešam sugėdinimui tarp tautiečių, jie jau yra pavaldūs, ar jie gali dirbti tose valstybės tarnybose, kuriose prisiekiama Lietuvai? Jie įsipareigojo kitai valstybei. Klausimas turbūt neturi būti labai baisus“, – sakė politikas.
Paprastas klausimas – ar tie, kurie turi Lenko kortą paėmę, įsipareigojo Lenkijos vyriausybei nekenkti Lenkijai ir lenkiškumui.
Idėją kreiptis į Konstitucinį Teismą parlamentarai keletą kartų buvo atmetę, paskutinį kartą – pernai balandžio mėnesį. Paskutiniu projektu buvo siekiama išsiaiškinti, ar Lenko korta suderinama su Seimo nario priesaika Lietuvai.
Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę.
Kritikai Lietuvoje teigia, kad su priesaika Lietuvai yra nesuderinamas politinio lojalumo reikalavimas Lenko kortos turėtojui – nekenkti lenkų tautos ir Lenkijos valstybės interesams. Be to, yra manančių, kad toks Lenkijos elgesys dvelkia istoriniu revizionizmu, nes Lenko korta išduodama tiems, kurie gyveno tarpukario Lenkijos valdytose žemėse, kurios dabar Lenkijai nepriklauso, įskaitant okupuotą Vilniaus kraštą.
Be to, Lenko korta išduodama tik lenkams, gyvenantiems buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, kuriai Lenko kortos įstatymas priskiria ir Lietuvą. Kai kurių teisininkų nuomone, taip įstatymas nepagrįstai priskiria Lietuvą tarsi buvus teisėta SSRS dalimi ir neigia okupaciją.
Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. lenkų kilmės žmonių, tai gausiausia tautinė mažuma.
