„Išvadas daryti labai sunku. Pirmas vaizdas – kad tai yra tam tikras kerštas arba pagąsdinimas, kad negali kalbėti kritikuojant V.Putino valdžią dėl smurto, nes pats esi prisidirbęs. Tai yra gana normalus elgesys, ypač jų pasaulyje“, – BNS ketvirtadienį sakė buvęs Lietuvos vadovas V.Landsbergis.
Išrinktojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ vadovybės atstovas Sergejus Neverovas po viešų M.Gorbačiovo teiginių, jog kovo 5-6 dienomis jėga numalšinti opozicijos protestai, įvykę po Rusijos prezidento rinkimų, rodo valdžios išgąstį, griežtai sukritikavo buvusį Sovietų Sąjungos vadovą.
„Michailai Sergejevičiau, koks išgąstis buvo apėmęs jus Tbilisyje, Vilniuje ir Sumgajite? Ir kas jūsų įsakymu dėjosi ten taikių gyventojų atžvilgiu?“, – „Vieningosios Rusijos“ interneto svetainėje buvo cituojamas S.Neverovas.
Tuo metu V.Landsbergis sakė, jog kol kas yra sunku nustatyti, ar „tai buvo spontaniškas pagąsdinimas, ar tiesiog žmonės ten turi sąrašus, kaip drausminti savo politikus ir leidžia juos į apyvartą“.
„Ką mes žinome, kas iš tikrųjų yra faktas – tai, kad Rusijos teisėtvarka dengia M.Gorbačiovą ir nesutiko net leisti jo apklausti Lietuvos prokuratūrai. Nežinau, ar Lietuvos prokuratūra yra išleidusi tarptautinį arešto orderį, turbūt dar ne. Tai būtų nuoseklus dalykas. Toks pasakymas galėtų šiek tiek varžyti Rusijos propagandą prieš Lietuvą, jeigu Lietuvos prokuratūra išduotų tarptautinį orderį. Negalėtų sakyti, kad Lietuviai prasimanę specialiai persekioja žymų Rusijos politiką“, – svarstė 1991 metų sausio 13 dieną Lietuvos vadovo pareigas faktiškai ėjęs politikas.
„Tada šiame pasakyme būtų šiek tiek reikšmės, nors aš manau, kad tai yra vidinis kerštavimas“, – reziumavo V.Landsbergis.
Generalinė prokuratūra buvo paprašiusi Rusijos apklausti M.Gorbačiovą dėl Sausio 13-osios įvykių, tačiau Rusija tai padaryti atsisakė. Pats M.Gorbačiovas teigia, jog nežinojo apie įvykius Vilniuje ir nėra atsakingas dėl jų.
Lietuvos prokurorų teigimu, Sausio 13-osios byloje nėra pakankamai duomenų M.Gorbačiovui pareikšti įtarimus.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Byloje yra 23 įtariamieji karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. 21 iš jų yra Rusijos pilietis, Maskva juos išduoti atsisako.
