Jis, kartu su Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje finansų ministre dirbusia Ingrida Šimonyte bei kunigu Ričardu Doveika diskutavo apie tai, ką daryti, kad Lietuvoje būtų daugiau gyvybės.
Į valandos diskusiją susirinko daugiausiai pagyvenę žmonės, ją moderavo konservatorių kandidatu į sostinės merus labai siekiantis tapti Mykolas Majauskas.
V.Landsbergį pralinksmino M.Majausko klausimas, kur per Nepriklausomybės metus dingo gyvybė, kurios buvo gerokai daugiau Nepriklausomybės pradžioje, galbūt „jis kažko neįdėjo į pamatą“.
Kai turėjome daug gyvybės, tokių klausimų nekilo, ar mes norime gyventi, mes norime gyventi laisvi, save gerbiantys, draugiški su bet kuriuo kaimynu.
„Tikriausiai taip, visada esu kaltas. Bet nemanau, kad nors vienas yra nekaltas. Kokį čia pamatą... Pamatas yra, būna, nuo šaknų, nuo amžių, kuris atlaiko audras, arba ne, pakirmija, būna kaip būna. Kai turėjome daug gyvybės, tokių klausimų nekilo, ar mes norime gyventi, mes norime gyventi laisvi, save gerbiantys, draugiški su bet kuriuo kaimynu“, – kalbėjo konservatorių patriarchas.
V.Landsbergis pabrėžė, kad iš tiesų išblėso pamatas, kuriuo rėmėsi Lietuva, nes žmogus turi gyventi suprasdamas, kad kiti gyvens ir po jo ir šalia jo: „Tai kaip gamta, žolė, miškas. Ar kas žino, kad miškas nekęstų savęs, naikintų? Tai būtų siaubingai sergantis miškas, toks, kuris norėtų išdžiūti.“
V.Landsbergis kalbėjo apie sumaterialėjimą, apie meilės ir atjautos trūkumą šiuolaikinėje visuomenėje, jis ragino nustoti svajoti apie pinigus.
„Viskas skaičiuojama per skaitliuką, per skaičiuką, per piniginę. Bet jeigu šie rodikliai iškyla į svarbiausius, pagal kuriuos vertinama gyvenimo kokybė, tai man atrodo, mes nuvažiavę esame nuo griovio“, – sakė konservatorių patriarchas.
Jį suerzino M.Majausko nuolatinis kreipinys „prezidente“: „Mykolai, sumažink tuos epitetus, kas nors gali susijaudint.“
I.Šimonytė: kartais per daug dramatizuojame dabartį
Buvusi finansų ministrė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja I.Šimonytė nenorėjo sutikti, kad dabar Lietuvoje gyvybės yra mažiau, nei Nepriklausomybės pradžioje.
Kartais matau nuovargį, skubėjimus, nusivylimus, daug noro visko čia ir dabar pat.
„Kartais matau nuovargį, skubėjimus, nusivylimus, daug noro visko čia ir dabar pat. Kartais mes pamirštame, kad gyvybė niekur nedingo, mes esame gyvybė, kaip ir vaikai, kurių aš neturiu, arba tavo, Mykolai, vaikai. Kartais mes pernelyg sunkiai žiūrime į tai, kaip jaučiamės“, – sakė ji.
Paklausta, kodėl nepasuko į politiką, I.Šimonytė sakė, kad dar nėra mirusi, o politika dar taip pat nepasibaigė.
Ji pridūrė, kad žmogus gali duoti ne tik būdamas politikoje, o ir, pavyzdžiui, augindamas avis Varėnos rajone.
R.Doveika: autoritetas dabar – pletkai
Kunigas R.Doveika sakė, jog kiekvienas turėtų užduoti sau klausimą, ką jis davė pamatinėms vertybėms.
„Kas mes vienas kitam, ką mes skolingi vienas kitam, ar skolingi? Ne, esame skolingi tik žemei, valstybei ir kalbai“, – sakė jis.
R.Doveika pabrėžė, kad autoritetas šiais laikais yra viešoji nuomonė. „O tai ne kas kita kaip pletkai. Ir bandymas įsiteikti viešajai nuomonei. Esame tauta, kuri pradėjo gyventi languose. Mes viską žinome apie kaimyną – kada atėjo, išėjo, su kuo, tol, kol kaimyno neapvogė. Kai jį apvogė – nieko nemačiau. Per minkštas mūsų gyvenimas pasidarė“, – teigė jis.
