Sekite 15min Google
Kaip anksčiau trečiadienį skelbė institutas, mokslininkai pradėjo „mažos apimties invazinį tyrimą Vilniaus arkikatedroje“.
Jo metu tiriama „anksčiau nustatyta ir iki šiol netirta ertmė prie šv. Kazimiero koplyčios“.
Šis procesas užfiksuotas vaizdo įraše.
Naujausia informacija
Naujausią informaciją žurnalistams apie trečiadienį atliktus darbus pateikė instituto suburtos tyrimų grupės archeologai Saulius Sarcevičius ir Rytis Jonaitis.
„Pragręžėm skylę į ertmę (...) Dar neapdoroti duomenys, bet galiu pasakyti, kad aptikome akmenų krūvą ir nieko, ko visuomenė tikėjosi, duomenų mes kol kas neturime, bet kol kas tai yra preliminarūs duomenys“, – pasakojo S.Sarcevičius.
Dar neapdoroti duomenys, bet galiu pasakyti, kad aptikome akmenų krūvą ir nieko, ko visuomenė tikėjosi
Jo teigimu, dar reikės analizuoti trečiadienį surinktus duomenis. Ertmė, anot jo, yra maždaug 2 m ilgio, apie 1,2 m pločio ir apie 1,3 m. aukščio, o akmenys sukrauti ten, kur ir buvo gręžiama.
„Preliminarius duomenis mes turime. Išvadas mes pateiksime susipažinę patys detaliau rytoj“, – kalbėjo mokslininkas.
Pasak jo, kelių kvadratinių metrų patalpoje akmenys galėjo atsirasti kasant mauzoliejų, jie galėjo būti ten sandėliuojami: „kai kasė rūsį, mauzoliejų, didesni akmenys, kad jų nereiktų išvežti ir sunkiai tampyti, tiesiog panaudojo tą ertmę tuos akmenis sandėliuoti“.
R.Jonaitis sakė, kad „kaulų nesimato“. Jis pabrėžė, kad šiuo metu tikrinama istorijos tyrinėtojo Sauliaus Poderio versija.
„Tai yra buvęs kolektorius, lenkų laikais jis buvo užmūrytas ir mes pragręžėme būtent lenkų laikotarpiu užmūrytas plytas ir, pagal Sauliaus Poderio versiją, kad ten, tame buvusiame kolektoriuje galėjo būti perlaidotas ar paslėptas Vytautas Didysis, tačiau, preliminariais duomenimis, kažkokio sarkofago, kas įrodytų buvus perlaidojimą, šiuo metu mes tokių duomenų neturime“, – tikino R.Jonaitis.
„Kaulų nesimato. Ten yra riedulių krūva, rieduliai dideli“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, ertmė, kurią trečiadienį tyrė mokslininkai, bus užkonservuota. Kitas ertmes, kurių nustatyta apie 20, tikrinti ketinama vėliau.
Atlikti ir mikrobiologiniai tyrimai
Apie šiuos atliktus tyrimus papasakojo Vilniaus universiteto mokslininkė Eglė Lastauskienė.
„Kadangi eina kalba apie sisteminius katedros tyrimus, tai labai svarbu žinoti ir apie mikrobiologinį foną, kuris yra tokiose aplinkose. Mums, mikrobiologams, diena buvo labai sėkminga“, – kalbėjo mikrobiologė.
„Apie dvi valandas rinkomės mėginius ir sėkmingai pavyko juos susirinkti“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, mikrobiologinių organizmų tyrimas užtruks apie mėnesį.
„Mes galėsime atsakyti, kokią organizmų bendriją mes turime tokioje uždaroje erdvėje (...) Analizuosime tai, kas gyvena ten“, – pabrėžė E.Lastauskienė.
Kodėl prireikė tyrimų?
Šių metų liepą Vyriausybė pritarė planui atlikti kompleksinius Vilniaus arkikatedros mokslinius tyrimus, kuriais, be kita ko, bus siekiama patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos.
Šių veiksmų imtasi po to, kai istorijos tyrinėtojas S.Poderis pavasarį pranešė turįs įrodymų, jog tarpukariu palaikai galėjo būti aptikti, tačiau dėl politinių sumetimų apie tai nepaviešinta ir jie vėl buvo paslėpti.
Gegužę S.Poderis pareiškė, kad valdovo palaikų reikia ieškoti užmūrytoje nišoje, buvusiame Vazų įėjime, Kazimiero koplyčios pamate, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
Vytautas Didysis (apie 1350–1430 m.) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki savo mirties.
Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimas, pergalės prieš kaimynes, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija.
Vytautas Didysis buvo vienas pagrindinių Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės vadų Žalgirio mūšyje 1410 metais, per kurį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.
