Projektas parengtas prastai
Pasak Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos Seime nario Zbignevo Jedinski, projekte taip pat numatoma, kad gydytojas, atlikęs neteisėtą nėštumo nutraukimo operaciją, būtų baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o moteris neatsakytų. „Visi puikiai supranta, kad tik auklėjimas ir švietimas be įstatymų, be baudų problemos neišspręs“, – įsitikinęs Z. Jedinski.
Projektas netgi žalias juridinės technikos požiūriu. [...] Jis, deja, žalias net savo tekstu. Jį reikėtų tobulinti nežinia kiek. Teigia sveikatos apsaugos ministras V.Andriukaitis.
Tačiau V. Andriukaitis mano kitaip. „[...] įvertinome įvairių specialistų nuomones ir pateikėme labai išsamią, motyvuotą ir pagrįstą poziciją, kodėl manome, kad abortų mažinimo problemas reikia spręsti kitomis priemonėmis, o ne tokiu prieštaringu ir teisiškai labai prastai parengtu įstatymu“, – sako jis.
Paklaustas, ar draudimas nepaskatintų nelegaliai daromų abortų, Z. Jedinski teigia: „Mano manymu, ką rodo ir Lenkijos statistika, tikrai ne. Visi žinome, kad ir dabar, kai tokio įstatymo nėra, nelegalūs abortai vis dėlto egzistuoja.“
O faktą, kad oficiali Lenkijos statistika skelbia, jog per metus būna tik 600 tokių procedūrų, tačiau Moterų teisių ir šeimos planavimo federacija mini nepalyginti didesnius skaičius (abortų atliekama nuo 80 iki 200 tūkst. ir tai daroma nelegaliai), Z. Jedinski komentuoja „aš apskritai labai atsargiai žiūrėčiau į statistikos duomenis“.
Būtina prevencija
Anot gydytojos ginekologės, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorės Esmeraldos Kuliešytės, pirmiausia reikėtų kalbėti apie neplanuoto nėštumo prevenciją. „Kai kalbame apie abortą, kalbame apie pasekmę, o prevencija yra planuoti nėštumą, laiku pradėti naudotis kontracepcija ir pačiomis pažangiausiomis kontracepcijos priemonėmis. Jei valstybė šiuo klausimu turėtų savo strategiją ir politiką, [...] mums, ko gero, netektų apie tai kalbėtis“, – mano E. Kuliešytė.
V. Andriukaitis neneigia, kad strategija neparuošta, tačiau reprodukcinės sveikatos programos ypač būtinos, kad būtų galima diegti priemones norint užkirsti kelią ankstyviems nėštumams. „Nėra abejonės, kad abortas neišpasakytai sudėtinga intervencija. [...] Todėl reikia išplėsti psichologų ir socialinių psichoterapeutų tarnybas. Reikia daugiau dėmesio lytiniam švietimui, šeimos planavimui“, – tvirtina ministras.
Z. Jedinski sutinka, kad strategijos reikia, tačiau, „jei nebus nustatyta data, kuri nutrauktų negimusių vaikų žudymą, nebus nei švietimo, nei auklėjimo – nieko, žmonės nepradės galvoti“.
Padėtis Lietuvoje itin bloga
Pasak E. Kuliešytės, tokia strategija jau turėjo būti priimta, nes Sveikatos apsaugos ministerija buvo anksčiau įsipareigojusi paruošti šeimos planavimo programą, kai vadovavo kiti ministrai. „Kasmet moters noru nutraukiama 6–8 tūkst. nėštumų. Kiekvienais metais 25–29 metų amžiaus grupėje nėštumų nutraukiama daugiausia. Tai rodo, kad žmonės, kurie negauna informacijos mokykloje, aukštojoje mokykloje, nemoka spręsti ir neturi informacijos, kaip išvengti neplanuoto nėštumo“, – tikina medikė.
Ji sako, kad paskutinis tyrimas, kuriame dalyvavo devynios ES šalys, parodė, jog padėtis Lietuvoje blogiausia. „Kitų ES valstybių gyventojai turi daug daugiau informacijos. Mes atsiliekame ir kontracepcijos vartojimu, ir mūsų politinė situacija, teisiniai aktai rodo, kad šis klausimas neišspręstas“, – pabrėžia E. Kuliešytė.
Didelė problema, asociacijos direktorės įsitikinimu, ta, kad nuo pat nepriklausomybės pradžios mes šito klausimo neišsprendėme, nors visos mūsų kaimyninės šalys turi arba reprodukcijos įstatymus, arba strategijas, arba kažkokias programas „O mes nieko neturime, tad mūsų situacija, esant tokiam nutrauktų nėštumų skaičiui, palyginti gera. Žmonės skaito, domisi, yra kažkiek apsišvietę. Bet turėtų būtų dar geriau. Mes neturime su tuo taikytis“, – tvirtina E. Kuliešytė.
