Pasieniečių pajėgos per menkos
Po An-2 katastrofos šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė savo nuomonę, kad civilių gelbėjimu jūroje turi rūpintis ne kariuomenė, o atskiras krizių valdymo centras. Kaimyninėse šalyse tai atlieka arba sienos apsaugos tarnyba, arba specialiai tokiam tikslui įsteigti centrai. Lietuvos Krašto apsaugos ministerijai pavaldžiam Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui civilių gelbėjimo funkcija patikėta 2009 m. Iki tol tuo rūpinosi Lietuvos saugios laivybos administracija.
-
Baltijos jūroje paskendusį lėktuvą An-2 apžiūrėti padėjo Klaipėdos universiteto robotas
-
Lakūnas Jurgis Kairys: „An-2 gelbėjimo operacija vyko netinkamai“
-
Negavęs lėšų, o tik gelbėjimo funkciją Saulius Skvernelis trauktųsi iš posto
-
Tikimasi pradėti An-2 lėktuvo iškėlimą: kaip tai vyks ir kiek užtruks
Jūrų gelbėjimo centrą apžiūrėję Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai suabejojo, ar kas kitas sugebėtų perimti civilių gelbėjimo funkcijas.
„Pasieniečiai neturi įrangos. Jiems dabar reikia pasiųsti vieną sraigtasparnį į Viduržemio jūrą, tai jie pusę metų jį ruošia: turi įsigyti plaustus, liemenes, visą įrangą. Karinė aviacija ir jūrų pajėgos jau turi visą įrangą ir moka tai daryti. Jie treniruojasi tai daryti, o atimti iš jų tą funkciją ir perduoti kitiems, tai neįmanoma. Aviatoriai mums sako, kad tam reikia ruoštis penkerius metus“, – vertino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Paulauskas.
Gelbėjimosi priemonės – pačių pilotų reikalas
Vis dėlto An-2 paieškos ir gelbėjimo operacijos eigą tirianti komisija konstatavo, kad kritinėje situacijoje sukoordinuoti veiksmus sudėtinga ir paties kariams. Žinia apie galimą katastrofą pirmiausiai pasiekė Palangos skrydžių valdymo centrą, tada VĮ „Oro navigaciją“, iš jos informaciją gavo Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras ir tik tada apie būtiną gelbėjimo operaciją pranešta kariams.
Per tą laiką prarastos dvi valandos. Ar per tą laiką buvo bent teorinė galimybė pilotams išsigelbėti, bando atsakyti kelios tyrimus atliekančios institucijos. Tyrimo detalės stulbina net pačius tyrėjus. Pasirodo gyvybiškai svarbia amunicija pilotai turi rūpintis patys.
„Iš bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ vadovo išgirdau, kad visos gelbėjimo priemonės yra ne įmonės, o pačių pilotų reikalas, ir jie patys turi tai kažkur susirasti ir apsirūpinti. Vadovo žiniomis, jie viską turėjo“, – apie tyrimą pasakojo A.Paulauskas.
Olandų robotas jau pakeliui į katastrofos vietą
Kol Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas narpliojo Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro veiklą, iš Klaipėdos uosto į An-2 karastrofos vietą ruošėsi pajudėti Klaipėdos universiteto laivas „Mintis“.
Laivu-laboratorija į atvirą jūrą bus išgabenta Nyderlandų kompanijos „Mammoet“ atstovų komanda ir 6,5 tonos sverianti jos aparatūra. Olandams pavesta nuskenuoti nuskendusį orlaivį, įvertinti jo būklę ir iškelti. Kiek tai truks, ekspertams sunku nuspėti dėl nepalankių oro sąlygų.
„Oro prognozės nieko gero nesako. Išeiname į jūrą dabar, kad ten būtumėm antradienio naktį. Tuomet žadama gera diena, tačiau trečiadienį ir ketvirtadienį vėl prastėja orai. Bet laukti nebegalime – ir taip prakentėjome visą savaitgalį“, – pasakojo bendrovės „Mammoet“ atstovybės Lietuvoje vadovas Edvinas Ivanauskas.
