Juk 2004 m. seisminių smūgių Kaliningrado srityje bangos pasiekė ir Lietuvą. Ar tai gali kartotis, kai drebėjimų sukelti virpesiai buvo juntami ir didelėje Lietuvos teritorijoje: Klaipėdoje jie siekė 4–5 balus, Vilniuje ir Kaune – apie tris.
Apie tai savaitraščio „Julius ir Brigita“ žurnalistas kalbėjosi su Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoju Jonu SATKŪNU.
J. Satkūnas laikraščiui sakė, kad galima daryti prielaidą, jog geologinėje praeityje, prieš 12 000–5000 metų, žemės drebėjimų Baltijos regione būta daug daugiau, nes tuo metu čia vyko izostazinis žemės plutos kilimas, lydimas seisminio aktyvumo. Nustatyta, kad dabar šis procesas pasibaigęs, tačiau Skandinavijoje, Vazos regione Suomijoje, žemės pluta vis dar pakyla apie vieną centimetrą per metus, todėl ten vis dar užfiksuojami žemės virpesiai. Antra vertus, panašius tektoninius lūžius kaip Kaliningradas turi ir Lietuva, pavyzdžiui, šiaurinę Lietuvos dalį kerta vadinamasis Telšių lūžis, todėl penkių magnitudžių pagal Richterio skalę stiprumo smūgio tikimybė pas mus gana didelė.
Žemės drebėjimų istorija Lietuvoje. Seisminis aktyvumas Lietuvoje, palyginti su Latvija ir Estija, yra mažiausias. Patikimai Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuota nė vieno žemės drebėjimo. O maždaug kas keli dešimtmečiai Lietuvą sudrebina seisminės bangos, sukeltos regioninių žemės drebėjimų epicentrų kitose šalyse. 1904 metais Vakarų Lietuvos gyventojai jautė 3–4 balų intensyvumo virpesius, atsklidusius nuo 5,4 magnitudžių stiprumo drebėjimo Oslo fiorde. Čia taip pat buvo juntami Rumunijoje vykę žemės drebėjimai: 1940 m. (7,2 M), 1977 m. (6,1 M), 1986 m.(6,2M), 1990 m. (6,4M).
