Jo epicentras buvo už 270 kilometrų į šiaurės rytus nuo Afganistano sostinės Kabulo, kuriame gyvena 3 mln. žmonių. Drebėjimas buvo stipriai jaučiamas ir Pakistane bei Indijoje.
Pasak Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistų, šis žemės drebėjimas kilo dėl tebevykstančių geologinių procesų, prasidėjusių maždaug prieš 70 mln. metų, kai Indija atsiskyrė nuo pietų Afrikos, „atkeliavo“ ir susidūrė su Azija, bet ji vis dar juda šiaurės link geologiniu požiūriu didžiuliu greičiu. Epicentro vietoje tas greitis yra apie 37 mm per metus.
Kitaip tariant, per tūkstantmetį pajuda 37 m, o per milijoną metų – 37 km. Todėl žemės drebėjimai šiame regione yra tokie dažni. Ne taip seniai buvo supurtytas Nepalas (š. m. balandžio 25 d.), o dabar – šiaurės Afganistanas.
Lietuva – saugi
Lietuva seisminiu požiūriu, pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, yra palyginti saugi. Mūsų šalies teritorijoje nėra užfiksuota nei vieno gamtinio žemės drebėjimo. Tačiau Baltijos regione ir gretimoje Baltarusijos teritorijoje nuo 1616 iki 2005 metų jų būta apie 40.
Lietuvoje seismologiniai stebėjimai pradėti 1970 m., kai Vilniuje, Fizikos institute, buvo įrengta seisminė stotis.
1999 metais jos veikla nutraukta, o Ignalinos AE apylinkėse įrengtos keturios seisminės stotys. Nuo tada mūsų šalyje atliekamas nuolatinis seismologinis monitoringas. Dabar jo tinklą sudaro Ignalinos AE seismologinio monitoringo sistema (seisminių stebėjimų stotys Didžiasalyje, Ignalinoje, Salake ir Zarasuose) ir nuolatinių seisminių stebėjimų stotys Paberžėje (Kėdainių r.) ir Paburgėje (Plungės r.).
