Anot ŽŪM, vandenynų ir žuvininkystės eurokomisaras Costas Kadis taip pat susitiko su šalies valdžios institucijų, žvejų atstovais, taip pat vyko į akvakultūros ūkius.
Ministerijoje įvykusiame komisaro susitikime su A. Palioniu aptarti ES žuvininkystės politikos vertinimas ir pokyčiai, sektoriaus finansavimas bei aktualūs Baltijos jūros regiono klausimai.
Pasak ministerijos, aptarta Europos Komisijos inicijuota Bendrosios žuvininkystės politikos peržiūra.
Lietuvos atstovai prioritetą teikė kritiškai svarbiems klausimams dėl ES paramos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams būsimoje daugiametėje finansinėje programoje 2028–2034 metais, taip pat akcentavo poreikį supaprastinti žuvininkystės srities teisės aktus bei aptarė ES Tvarios žuvininkystės partnerystės susitarimų ateitį.
Ministras A. Palionis komisarui pristatė situaciją Lietuvos žuvininkystės sektoriuje, atkreipdamas dėmesį į sumažintas žvejybos kvotas, akcentuodamas mokslinių tyrimų svarbą.
„Mes pasisakome už tvarų planavimą, bet susiduriame su Rusijos žvejybos Baltijos jūroje pasekmėmis. Turime konkurentus ir gamtoje – ruonius bei kormoranus. Norėtųsi bendro matymo, kaip galėtume apginti verslo interesus“, – pranešime cituojamas ministras.
Ministerijos teigimu, A. Palionis nerimauja dėl ateityje drastiškai mažėsiančio žuvininkystės sektoriaus finansavimo, kuris gali turėti lemiamos įtakos konkurencingumui, apsirūpinimui maistu.
„Finansavimas turi išlikti tokiame pačiame lygyje, kaip ir buvo. Finansinių išteklių prieinamumas – pats svarbiausias ES žuvininkystės politikos įgyvendinimo klausimas“, – sakė A. Palionis.
Komisaro nuomone, Lietuva turi nemažai potencialo akvakultūros srityje, tad jam norėtųsi matyti augantį šį sektorių, kuris ES yra prioritetas.
„ES importuoja beveik 70 proc. jai reikalingų žuvų išteklių. Žvejybos galimybės jūrose ir vandenynuose išlieka ribotos, tačiau yra erdvė akvakultūros plėtrai. Turime diskutuoti dėl priemonių tolesnei jos plėtrai“, – sakė komisaras.
C. Kadis pritarė ministrui dėl neigiamo Rusijos žvejybos poveikio Baltijos jūros žuvų ištekliams.
„Lietuva ir kitos šalys ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje prašė nustatyti sankcijas Rusijos žuvininkystės produktams, tačiau tada nebuvo vieningo sutarimo. Dabar šį klausimą vėl kelsime ir tikimės, kad šįkart pavyks pasiekti rezultatą“, – kalbėjo komisaras.
Susitikime aptartas ir Lietuvai labai aktualus žvejybos tolimuosiuose rajonuose klausimas. Lietuvai svarbiausi yra ES ir Mauritanijos bei ES ir Maroko tausios žvejybos partnerystės susitarimai dėl žvejybos tęstinumo. Komisaras nurodė, kad jo tarnybos sieks proporcingų ir žvejybos sektoriui palankių susitarimų.
Penktadienį ministerijoje komisaras susitiko su žuvininkystės sektoriaus, mokslo ir aplinkosaugos organizacijų atstovais.
Pasak ŽŪM, susitikime aptarti pagrindiniai sektoriaus iššūkiai ir ateities perspektyvos, sektoriaus atstovai EK nariui išsakė susirūpinimą dėl būsimo ES žuvininkystės fondo finansavimo ir galimo lėšų mažėjimo po 2028 metų, taip pat akcentavo kartų kaitos, laivyno modernizavimo ir pakrančių bendruomenių gyvybingumo klausimus.
Diskusijoje taip pat aptartos akvakultūros plėtros galimybės, tarptautinių žvejybos susitarimų svarba, aplinkosaugos iššūkiai, poreikis plėsti mokslinius stebėjimus ir stiprinti duomenimis grįstą sprendimų priėmimą.
Vizito metu komisaras taip pat lankėsi Lietuvos akvakultūros įmonėse, kuriose auginami karpiai ir upėtakiai, susipažino su praktine ūkių veikla ir kasdieniais verslo iššūkiais.
