Praėjusiais metais apie 690 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Skurdo rizikos riba buvo 831 litas per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 746 litai – šeimai, kurią sudaro du suaugę asmenys ir du vaikai iki 14 metų. Pinigines disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 14,7 proc., kaime – 32,7 proc. gyventojų, skelbiama Statistikos departamento išplatintame pranešime.
Atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja vieni gyvenantys asmenys (46,9 proc.), taip pat asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (46,4 proc.) ir du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų (32,9 proc.) Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susidedančiuose iš dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų, rizika atsidurti skurde, palyginti su 2008 m., sumažėjo 13,1 proc., namų ūkiuose, susidedančiuose iš vieno suaugusio asmens ir išlaikomų vaikų, – 1,9 proc. Tokiam sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo nuo 2008 m. pradžios padidėjusios motinystės (tėvystės) pašalpos ir pailgintas jų mokėjimo laikas, taip pat padidėjusios socialinės išmokos vaikams.
Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos 2008 m. sudarė vidutiniškai 2 848 litus per mėn. Palyginti su 2007 m., jos padidėjo 14,9 proc. Didžiuosiuose miestuose vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos buvo 1,5 karto didesnės nei kaimo namų ūkio.
Būstui išlaikyti – daugiau nei dešimtadalis pajamų
Namų ūkių išlaidos būstui išlaikyti (mokesčiai už nuomos, elektros, dujų, šildymo, vandens, tiekimo ir kitas komunalines paslaugas, įskaitant kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, būsto paskolos palūkanos) sudarė 12,3 proc. pajamų. Gyvenantys žemiau skurdo rizikos ribos namų ūkiai būstui išlaikyti skyrė 28,1 proc. pajamų. Didžiuosiuose miestuose skurstantys namų ūkiai būstui išlaikyti turėjo skirti 37,5 proc. disponuojamųjų pajamų, kaime – 23 proc.
Praėjusiais metais apie 690 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.Būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 17 proc. asmenų, be vonios ar dušo – 16 proc., būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drėgnomis sienomis – kas penktas gyventojas. Ypač skyrėsi būsto kokybė mieste ir kaime. Mieste būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 6 proc. asmenų, kaime – 41 proc., be vonios ar dušo – atitinkamai 6 ir 36 proc.
Nenumatytų išlaidų apmokėti negalėtų kas antras
Namų ūkiuose, kurie negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (570 Lt) iš savo lėšų, gyveno 53 proc. gyventojų, valgyti mėsos ar žuvų bent kas antrą dieną – 20 proc. Skolų apmokėdami būsto išlaikymo sąskaitas, grąžindami paskolas turėjo 10 proc. asmenų. Bene sunkiausiai vertėsi nepilnos šeimos ir vieni gyvenantys asmenys. Palyginti su 2008 m., susiduriančių su ekonominiais sunkumais gyventojų dalis truputį padidėjo.
Namų ūkiuose, kurie negalėtų susimokėti už savaitę atostogų ne namuose, 2009 m. gyveno 64 procentai gyventojų (2008 m. – 60 proc.), tačiau daugiau kaip pusė iš jų nurodė galintys išvykti atostogauti pas gimines, draugus ar į savo vasarnamį. Galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose neturėjo 37 procentai asmenų.
Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2009 m. balandžio–rugpjūčio mėn. apklausus 5 132 namų ūkius, atsitiktinės imties būdu atrinktus naudojantis Gyventojų registru. Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas Europos Sąjungoje kasmet atliekamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos („Eurostato“) metodiką.
