„Disertaciją vertėjo apsiginti. Ją pradėjau rašyti 1988 metais, kai Lietuva buvo gūdžiausias Sovietų Sąjungos užkampis. Nemanau, kad tai, ką padariau – nereikalinga“, – sakė Z.Vaigauskas, pasiteiravus, kodėl dėl disertacijos apie J.Stalino darbą neatsisakė vykti į Maskvą po 1991-ųjų įvykių.
- Apie J.Staliną rašėte kritiškai, bet sovietinę sistemą, SSRS socializmą gynėte, apie jį rašote teigiamai. Sovietmečiu daugelis žmonių buvo priversti tai daryti, bet jūs disertaciją gynėte jau 1991 metais – Z.Vaigausko klausė portalo Lrytas.lt žurnalistas.
- Neatmetu, kad taip rašiau. Bet nemanau, kad oficialiai deklaruoti sovietinės sistemos siekiai šiuo metu yra niekam nereikalingi. Socializmo kur kas daugiau atsirado Japonijoje, Švedijoje.
Po 1991-ųjų Lietuvoje ne kartą buvo bandoma sugrįžti prie stalininių metodų. Sąjūdžio radikalai vadovavosi šūkiu „kas ne su mumis, tas prieš mumis“, tik gerai, kad tai neišsivystė į diktatūrą, nebuvo sukurti prievartos mechanizmai.
Gal reikėjo atsižegnoti ir nieko nedaryti? Visiškai atsiriboti nuo disertacijos ir nevažiuoti į Maskvą? Galvojau, kad atsiras žmonių, kurie man dėl to priekaištaus. Bet tokie žmonės patys naudoja bolševikinius štampus.
