Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 19d. 15:01

Žiaurius eksperimentus su žirgais vykdžiusiam ūkininkui – tik įspėjimas

A.Šaulio arkliai
Žirgų globos asociacijos nuotr. / A.Šaulio arkliai

Išgyvenimo eksperimentus su žirgais vykdęs ūkininkas Antanas Šaulys sulaukė menkos bausmės – skundą išnagrinėjęs Lazdijų rajono apylinkės teismas dėl nepakankamų įkalčių ūkininkui skyrė įspėjimą. Nors apie A.Šaulio ūkyje galimai kankinamus arklius žmonės kalbėjo daugiau nei 10 metų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jo veikla susidomėjo tik 2015-aisiais, kai gavo skundą iš Žirgų globos asociacijos (ŽGA).

A.Šaulio atvejis VMVT žinomas dar nuo 2007 metų, kai vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Rolandas Žūkas nuvyko į jo ūkį dėl kritusios kumelės. Tiesa, joks aktas tąkart nebuvo surašytas ir kumelės mirties priežastys liko neišaiškintos.

Į teismą dėl galimo arklių nepriežiūros atvejo Lazdijų VMVT kreipėsi tik 2018 metų pavasarį, kai gavo pakartotinį skundą iš ŽGA.

ŽGA A.Šaulio atveju susidomėjo po to, kai 2015 metų vasarį gavo piliečio pranešimą apie minėto ūkininko fermoje badu marinamus arklius. Pasak į įvykio vietą nuvykusius ŽGA vadovės Rūtos Matukonytės, išvystas vaizdas šokiravo – dvokiančiame tvarte be pašaro ir vandens į ankštus gardus buvo sugrūsti 13 arklių.

VIDEO: Žiaurus elgesys su gyvūnais Lazdijų raj.

Dviženklį skaičių arklių laikantis A.Šaulys, R.Matukonytės tikinimu, tąkart pasakojo su savo žirgais atliekantis „savotišką eksperimentą“ – laiko arklius prastomis sąlygomis ir taip siekia įrodyti, kad jie – nereiklūs gyvuliai, kuriems nereikia nei specialaus pašaro, nei priežiūros.

15min susisiekė su pačiu ūkininku ir paklausė, ar tai, ką sakė R.Matukonytė, – tiesa. A.Šaulys teigė, su žirgais bandymus darantis ir dabar, tačiau neigė kaltinimus, esą taip juos kankina.

Treniruojant žirgas keičiasi – jis gali darytis šoklesnis, energingesnis, ištvermingesnis. Mano treniravimo metodu žirgas darosi taupesnis, ekonomiškesnis, nes mažiau suėsdamas jis daugiau maisto pasisavina, jo organizmas efektyviau dirba.

„Aš jų tikrai nekankinu. Net teismas to neįrodė. Aš juos treniruoju, stebiu ir bandau išsiaiškinti, kaip darbas gerina žirgo veislės savybes, kaip veikia sąnarius, pajėgumą, bendrą savijautą. Treniruojant keičiasi žirgas ir jis gali darytis šoklesnis, energingesnis, ištvermingesnis. Žirgą treniruojant mano metodais, jis darosi taupesnis, ekonomiškesnis (gauna ir suėda mažiau pašaro – 15min), nes mažiau suėsdamas jis daugiau maisto pasisavina, jo organizmas efektyviau dirba.

Treniruoju per judesį, joju, vaikau ir kiekvieną stebiu, kaip jie reaguoja į darbą, kaip nuo darbo keičiasi apetitas, žvalumas, gyvybingumas. Man tai įdomu ir šia kryptimi aš dirbu. Mano visi arkliai yra dirbami ir stebimi", – apie savo veiklą pasakojo A.Šaulys.

„Man įdomu, ką jie gali – ką gali jų prigimtis, jų genomas, kaip tą genomą galima pažadinti kuo anksčiau. Pavyzdžiui, kokį progresą gali parodyti dar prie mamos treniruojamas mažytis kumeliukas, kuriam duodamas darbas, kaip jis prisitaiko, kaip vėliau vystosi jo sąnariai, raumenynas. Va šitas man įdomu ir aš tai stebiu, analizuoju – ar tai yra tik mano idėjos, ar tai realu ir pasitvirtina“, – teigė 18 arklių laikantis ūkininkas.

Arklių augintojo tikslas – veislės gerinimas

„Aš juos veisiu ir stebiu, kaip karta iš kartos perduoda savo savybes ir bruožus palikuonims, kaip jie keičiasi su laiku, kaip tobulėja, tiesiog evoliucionuoja. Man tiesiog keista ir įdomu, kodėl mūsų lietuviškų arklių kokybė krenta, kodėl rezultatai prastėja. Štai vienas mano tikslų ir yra tą lietuvišką kokybę arba išlaikyti bent tokią pačią, arba pagerint. Nes aš manau, kad čia mūsų netinkamo darbo rezultatas“, – apie norą išveisti puikius sportinius žirgus pasakojo A.Šaulys.

Ūkininkas teigia savo arklių parduoti neketinantis, nebent kas nors norėtų įsigyti vieną ar kitą sportui.

„Man jie beveik kaip kūdikiai, kaip vaikai. Nenoriu, kad jie patektų į rankas žmonėms, kurie nemokės jais pasirūpinti, nesupras jų elgesio, jų natūros. Jeigu žmogus norėtų panaudoti pagal sportinę paskirtį, tokiu atveju galėčiau parduoti. Aš per daug metų juos stebėdamas jau suprantu jų elgesį, juos visus, ko kiti žmonės nelabai supranta“, – pasakojo ūkininkas.

Ant kojų nebepastovintis eržilas ir kumelė gangrenuojančia koja

2015 metais vykdyto patikrinimo metu A.Šaulio fermoje gyveno 13 žirgų. Trys iš jų, R.Matukonytės ir ŽGA savanorės Olgos Choroškovos nuomone, buvo kritinės būklės. Tą kartą A.Šaulį VMVT specialistai įkalbėjo žirgus perleisti asociacijos savanoriams.

„Nuvykę į vietą radome fermą, kurioje gyvena pats Antanas su 13 žirgų, keliais šunimis ir katėmis. Arkliai stovėjo visiškoje tamsoje ant savo mėšlo, suspausti siauruose, ankštuose garduose, pririšti trumpomis virvėmis, kad negalėtų pasisukti, judėti, net atsigulti!

Vandens nėra, šieno nė šapelio, turimas šienas prastas, papelijęs, amoniako kvapas riečia nosį ir ilgiau nei 5 minutes tverti neįmanoma. O jie ten pūva diena iš dienos, per visą žiemą. Viena kumelė stovėjo su, kaip vėliau išsiaiškinome, gangrenuojančia koja, o eržilas, paties A.Šaulio sumanymu, buvo virvėmis pakabintas prie lubų, nes buvo toks nusilpęs, kad nebepajėgė stovėti.

Jūs įsivaizduokit – žirgas nuo išsekimo nebepastovi, tai pakabinkime jį!“ – prisiminimais iš apsilankymo A.Šaulio fermoje dalijosi R.Matukonytė.

Viena kumelė stovėjo su, kaip vėliau išsiaiškinome, gangrenuojančia koja, o eržilas, paties A.Šaulio sumanymu, buvo virvėmis pakabintas prie lubų, nes buvo toks nusilpęs, kad nebepajėgė stovėti.

Nors tuo metu, kaip teigė ji, tik 3 arkliai buvo kritinės būklės (vėliau veterinarijos gydytoja nusprendė juos užmigdyti dėl gyvulių patiriamų didelių skausmų), likę 10 taip pat atrodė prastai.

ŽGA savanorė O.Choroškova tikino, kad patikrinimo metu ypatingas susirūpinimas kilo dėl deformuotos kumelės kojos – aprištos nešvariais skudurais. Atvira žaizda pūliuojančios kojos dvokas užmušė ir amoniako kvapą.

Koją tuomet apžiūrėjo ir veterinarijos gydytoja Austėja Girininkaitė.

Žirgų globos asociacijos nuotr./A.Šaulio arkliai
Žirgų globos asociacijos nuotr./A.Šaulio arkliai

ŽGA vadovės R.Matukonytės tikinimu, pats ūkininkas jai tvirtino, kad arklys gali gyventi su tokia koja ir kad tai buvo jo eksperimento dalis, A.Šaulys aiškino stebintis kumelės būklę ir nuosekliai mankštinantis gyvulį, kad lūžusi koja neužsistovėtų.

Tai patvirtino ir pats A.Šaulys. Jis teigė kumelę jau gavęs su luošumu, bet tikėjęsis, kad jo taikomi metodai padės kumelei sutvirtėti ir ji galės atvesti jam kumeliuką.

„Tą kumelę aš pasiėmiau kaip invalidukę. Norėjau ją sustiprinti ir gauti nuo jos palikuonių. Bandžiau jos kreivą, nusilpusį sąnariuką stiprinti, treniruoti. Kasdien su ja dirbdavau, ją treniruodavau, tikėjausi, kad sustiprinus bendrą raumenyną, atsigaus ir ta koja, sąnarys atsistos į vietą ir kumelė sutvirtės. Man buvo įdomu stebėti, kaip koja keisis – ar sausgyslės grąžins sąnariuką į vietą, ar toj vietoj tiesiog susidarys nuospaudos ir ji galės naudotis ta koja ir visaverčiai ganytis“, – apie bandymus per fizinę veiklą sugydyti lūžusią kumelės koją pasakojo ūkininkas.

Dėl kitų dviejų arklių būklės A.Šaulys kaltino jų amžių.

„Kiti du arkliukai tiesiog buvo seni. Eržilas buvo anglų grynakraujų veislės, o jie yra trumpaamžiai. Nors pas mane išbuvo net iki 22 metų. Žirgynuose arkliai net neišgyvena iki tiek metų, o pas mane išgyvena. Ir dar kažkas sako, kad aš netinkamai prižiūriu. Niekas mano kaltės neįrodė ir neįrodys“, – savo kaltę neigė ūkininkas.

VMVT inspektoriai traumą matė, bet nieko nedarė

Paklaustas apie kumelės su kojos trauma atvejį, Lazdijų VMVT skyriaus viršininkas Auridas Marcinkus iš pradžių tvirtino jos būklės netikrinęs, o vėliau visgi pripažino matęs, kad kumelė sužalota.

„Niekas jos netikrino, nes ją pasiėmė ŽGA. Mūsų inspektoriai, anksčiau tikrinę, vizualiai įvertino, kad yra tenai uždegimas, bet jos mes negydėm, nes mes apskritai negydom“, – komentavo A.Marcinkus.

Specialistas aiškino tuo tikslu kumelę perdavęs ŽGA, kuri, anot jo, gyvulio gydyti net nebandė ir esą iškart jį užmigdė.

„2015 metais ŽGA pasiėmė tuos tris žirgus, o vėliau juos užmigdė, net nebandė jų gydyt. Jie ten aiškina, kad bandė ar kažką, bet aš tai vieną išvis mačiau, kad iškart užmigdė tik nusivedę ir nieko ten net negydė“, – priekaištus dėl užmigdytų žirgų reiškė VMVT Lazdijų skyriaus viršininkas.

Kumelė su sužeista koja buvo perduota veterinarei Austėjai Girininkaitei, kuri ir priėmė sprendimą gyvulį užmigdyti.

„Kumelės galinė kairė koja buvo lūžusi per čiurnos sąnarį. Koją prilaikė tik sausgyslės. Tas žmogus ją apvyniojo kažkokiais skudurais ir nežinia kiek laiko taip laikė. Kai ją atvyniojau apžiūrėti, išbėgo maždaug pusė litro pūlių ir nuo puvimo dvoko procedūrą stebėję žmonės vos neapalpo. Gyvulį teko užmigdyti, kad nesikankintų, nes arkliams kojų protezavimas Lietuvoje nevykdomas, o užsienyje kainuoja dešimtis tūkstančių eurų“, – komentavo kumelės eutanaziją atlikusi A.Girininkaitė.

Žirgų nesugebėjo apginti net teisme

Po 2015 metų įvykių ŽGA savanorės, organizacijos vadovės R.Matukonytės teigimu, nuolat kontaktuodavo su VMVT Lazdijų skyriaus specialistais. Pastarieji esą tikindavo, kad situacija – geresnė ir pavojaus žirgų gyvybei nėra.

„Mus vis patikindavo, kad situacija gerėja, sąlygos žirgams normalios ir viskas iš esmės yra gerai“, – aiškino ŽGA vadovė.

Toks nuotolinis bendravimas su Lazdijų VMVT, anot jos, tęsėsi iki šių metų vasario, kai į ŽGA vėl kreipėsi žirgams neabejingi gyventojai: „Mums paskambino žmonės ir teigė, kad A.Šaulio ūkyje badu marinami ir galimai gaišta arkliai. Nuvykę išvydome tuos pačius ankštus gardus, mėšlo sankaupas ir sulysusius arklius, jų buvo dar daugiau.“

R.Matukonytės teigimu, A.Šaulys neįvykdė 2015 metais sudaryto susitarimo sąlygų.

„Po incidento 2015-aisiais, VMVT įpareigojo A.Šaulį nedidinti, o jeigu įmanoma, sumažinti arklių bandą, įrengti erdvesnius gardus, gausiau šerti ir susitvarkyti iš esmės. Atvykę pamatėme, kad sąlygos nė kiek nepakitusios“, – situaciją komentavo R.Matukonytė.

Po šio apsilankymo ŽGA įkalbėjo VMVT inicijuoti teisminį procesą.

VMVT teisminio proceso metu įsipareigojo ginti arklius, bet, visuose teismo posėdžiuose dalyvavusios ŽGA savanorės O.Choroskovos teigimu, tą darė labai nesėkmingai.

„Jeigu apie arklius turbūt nieko nežinantis advokatas savo argumentu, kad šios veislės arkliai turi būti liesesni, sugebėjo nugalėti VMVT veterinarų komandą, tai apie kokią jų kompetenciją galima kalbėti?“ – VMVT specialistų kompetencija abejojo O.Choroškova.

Jeigu apie arklius turbūt nieko nežinantis advokatas savo argumentu, kad šios veislės arkliai turi būti liesesni, sugebėjo nugalėti VMVT veterinarų komandą, tai apie kokią jų kompetenciją galima kalbėti?

„VMVT kalbėjo apie netvarkingas ėdžias ir ankštus gardus, bet nepaminėjo beveik jokių kitų svarbių aspektų, tokių kaip stovėjimas kiauras paras tamsoje ant mėšlo be judėjimo laisvės, sugrūstiems ankštoje dvokiančioje patalpoje negalint net atsigulti. Arkliai nuolat neturėdavo pašaro ir švaraus vandens. Galų gale, buvo Genijaus (užmigdyto eržilo – 15min) skrodimo išvados, kurių VMVT net nepasivargino perskaityti ir pateikti. O jose buvo nurodyta, kad eržilo mirtį lėmė netinkamas laikymas, šėrimas ir nepriežiūra. Jie tik iš tolo apžiūrėjo arklius, įvertino, kad kai kurie „per liesi“ ir tiek“, – VMVT specialistų darbu piktinosi O.Choroškova.

Vienas iš arklių būklę 2018 metais vertinusių VMVT inspektorių, R.Žūkas teigė, kad arklių liesumas matėsi vizualiai, bet pavojus gyvybei tikrai negrėsė. Pasak R.Žūko, svoris buvo įvertintas apžiūrėjus tam tikras žirgų kūno dalis, padaryta išvada, kad žirgai liesi, bet ne kritinės būklės.

„Aš ir teisėjai sakiau, kad žmogus mato ir vertina akimis. Gali vadovautis tais visais rekomendaciniais balais arba tiesiog matai – gyvulys vidutinio ar žemesnio įmitimo. O svėrimo nedarėm, nes neturim tokių svarstyklių, kurias galėtumėm nusivežti ir pasverti arklį, bet užtenka, manau, ir šito dalyko (apžiūros vizualiai – 15 min), nes viskas matosi“, – apie A.Šaulio arklių būklės įvertinimo metodus pasakojo patikrinimą vykdęs R.Žūkas.

Inspektoriaus teigimu, be jo, arklių būklę vertino ir jo kolegos, Rimantas Džiaukštas bei Alma Jurčiukonienė.

Teismo išvadose parašyta, kad teisėja Asta Vailionienė ūkininkui įspėjimą skyrė dėl nepakankamų įrodymų, jog žirgams gresia realus pavojus. Juos pateikti turėjo žirgus teisme gynę VMVT specialistai.

Minėtose išvadose parašyta, kad apžiūros metu žirgams nebuvo duodama šieno, norint įsitikinti, ar jie alkani, jų liesumas nebuvo nustatinėjamas pagal kokią nors metodiką. Anot teisėjos A.Vailionienės, tai, kad žirgai yra per liesi, nustatyta tik vizualiai, pagal kiekvieno iš dalyvaujančių suvokimą.

Ištrauka iš Alytaus apylinkės teismo nuasmeninto nutarimo
Ištrauka iš Alytaus apylinkės teismo nuasmeninto nutarimo
Ištrauka iš Alytaus apylinkės teismo nuasmeninto nutarimo
Ištrauka iš Alytaus apylinkės teismo nuasmeninto nutarimo

VMVT Lazdijų skyriaus viršininkas A.Marcinkus su išsakyta kritika dėl netinkamo atstovavimo teisme nesutiko – teigė, kad jų institucija padarė viską, kad būtų užtikrintos geresnės arklių gyvenimo sąlygos A.Šaulio ūkyje.

„Kodėl dabar visi sako, kad mes nieko nedarėm? Mes viską darėm. Ėmėmės veiksmų, įkalbėjom A.Šaulį atiduoti tris arklius žirgų globos asociacijai. Ar tai nėra veiksmai siekiant išgelbėt tuos žirgus?“ – hipotetiškai klausė A.Marcinkus.

Inspektoriaus teigimu, VMVT specialistai arkliams negalėjo greitai suteikti pagalbos.

„Negalim mes iš karto visko padaryti, nes mes valstybės tarnautojai ir dirbame pagal procedūras. Mes kaip su mažais vaikais čia žaidžiam su jais (gyvulių augintojais –15min) ir laukiam, kada galėsim kreiptis į teismą. Nesprendžiama taip per vieną dieną viskas“, – nuo 2007 metų VMVT žinomą situaciją A.Šaulio ūkyje komentavo A.Marcinkus.

Arklių likimas neaiškus

Nors teismas A.Šaulį nuteisė – skyrė įspėjimą – 18-os jo valioje likusių arklių likimas neaiškus. A.Marcinkaus teigimu, VMVT Lazdijų skyriaus specialistai sieks užtikrinti, kad iki žiemos būtų sudarytos tinkamos sąlygos A.Šaulio arkliams: „Mes užtikrinsim. Važiuojam kas dvi savaites, stebim situaciją, kaip jis ruošiasi pašarus žiemai, ar jų užteks. Mes jį kaip mažą vaiką globojam.“

Į klausimą, kas nutiks tuo atveju, jeigu vis dėlto A.Šaulys nesusitvarkys iki rudens, inspektorius atsakė, kad ūkininką drausmins kaip ir anksčiau – baudomis. „Jeigu jis iki rugsėjo mėnesio nesusitvarkys sąlygų, mes jam skirsim baudą“, – teigė A.Marcinkus.

Paklaustas ar tikisi, kad daugiau nei 10 metų į įspėjimus ir pinigines baudas nereagavęs A.Šaulys pasikeis ir į arklius pradės žiūrėti ne kaip į eksperimentą, bet kaip į dėmesio ir priežiūros reikalaujančius gyvūnus, VMVT Lazdijų skyriaus specialistas R.Žūkas teigė tikintis, kad pokytis įmanomas: „Visada reikia tikėtis, kodėl nereikia tikėtis? Pamatysim, kaip bus taip bus.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie 15min